Kodėl sunkiai užmiega ir vis prabunda slaugomi pacientai? 2021-10-29

„Slaugant vyresnio amžiaus žmogų ypač svarbu suprasti, kas daro įtaką miegui. Jeigu slaugomas žmogus sunkiai užmiega, nuolat prabunda naktimis, slauga dėl to gali virsti kančia”, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė.

Miego reikšmė

Pasak J. Misevičienės, miego metu sutaupoma iki 10 proc. energijos, būtent tai suteikia organizmui poilsį. „Miego metu lėtėja širdies darbas, krenta kūno temperatūra, mažėja kraujo spaudimas. Motorinio aktyvumo nestebima, juda tik akių baltymai. Organizmas ilsisi, išskyrus smegenis, jos dirba. Net ir lėtojo miego metu, kai fiksuojamos lėtos bangos, smegenys vis tiek dirba“, – sako gydytoja.

Miegant  kūne vyksta pažaidų atstatymas, pažaidas mes gauname dėl oksidacinio streso, kai gaminasi laisvieji radikalai. Jų nukenksminimas ir vyksta nakties metu. „Mums miegant smegenyse vyksta adenozino ir kitų neuronų veiklos šalutinių produktų „išvalymas“. Taip pat jei gerai išsimiegame, tai turime subalansuotą alkio ir sotumo jausmų suvokimą. Miego metu vyksta vadinamoji atminties konsolidacija. Kažką reikia išmesti, kad būtų galima priimti naują informaciją. Stiprinamos įvairios smegenų funkcijos: atmintis, gebėjimas priimti sprendimus“, – pasakoja J. Misevičienė.

Pasak specialistės, jeigu kiekvieną naktį yra nepakankamai išmiegama, tai sukels įvairių organizmo funkcijų pablogėjimą.

 

Miego struktūra

Miegas yra sudarytas iš būdravimo ir miego fazių. Miego fazės yra dvi: lėtų bangų miegas (gilus miegas) ir greitoji miego fazė (REM). Įdomu, kad šios fazės miego metu cikliškai keičiasi. Miegas prasideda visada nuo lėtojo miego.

Link ryto mažėja giliojo miego ir daugėja paviršinio greitojo miego fazių. Per naktį pasikartoja 4-6 miego fazių ciklai. Ciklas trunka 90-110 min. Lėtasis miegas sudaro 75-80 proc. Jeigu mes išmiegame nors 4 ciklus, laikoma, kad organizmas yra pamiegojęs, tinkamai pailsėjęs. Rytais gilaus miego fazės mes jau nebepasiekiame.

Pirmoje miego fazėje atsipalaiduoja raumenys. „Tikriausiai, dažnam yra tekę patirti kaip beužmiegant krupteli ranka, koja. Tai reiškia jūs buvote pirmoje miego stadijoje. Antroje stadijoje išryškėja „miego verpstės“. Miego verspčių užduotis saugoti mūsų smegenis nuo išorinių dirgiklių, kad jos nepabustų ir dar giliau nueitų į gilesnę ir ilgesnę miego fazę. Antros miego fazės metu vyksta atminties rūšiavimas: svarbu-nesvarbu, atsiminti-neatsiminti. Ši miego fazė sudaro didžiąją dalį viso miego. Trečioj stadijoj, giliame miege, įsivyrauja pačios lėčiausios, delta bangos. Šioje fazėje vyksta įsimintinos informacijos, kuri buvo antroje fazėje atrūšiuota kaip esanti reikalinga, pernešimas į ilgalaikę atmintį. Ir vyksta tam tikros smegenyse esančios talpyklos valymas, nes neįmanoma prikaupti tiek informacijos, kad smegenys viską atsimintų. Kažką reikės užmiršti ir išmesti. Tai vyksta giliojo miego metu“, – pasakoja gydytoja J. Misevičienė.

 

Miego trūkumo pasekmės

Jeigu normaliai miegoti mums reikėtų nuo 6 iki 8 val. 6 val. yra minimalus kritinis miegojimo laikas. 2/3 išsivysčiusių šalių gyventojų miega trumpiau nei 8 valandas.

„Dėl miego trūkumo silpsta imuninė sistema, dažnesnės infekcinės ligos, onkologiniai susirgimai, dažniau vystosi Alzheimerio liga, atsiranda gliukozės svyravimai kraujyje, didėja širdies – kraujagyslių ligų dažnis, vystosi psichiniai negalavimai, įskaitant depresiją ir polinkį į savižudybę, sutrinka leptino/grelino – alkio ir sotumo hormonų – pusiausvyra, dėl to didėja svoris – vystosi prediabetinė būsena, nieko nedarant – diabetas. Miego trūkumas „atsiveda“ daugybę ligų“, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Su amžiumi mažėja miego trukmė ir ypatingai lėtojo miego. Tai prasideda įžengus į ketvirtą dešimtį, iki 50 metų mes prarandame 60 proc. giliosios fazės miego. Iki 70 metų – 80 proc. giliosios miego fazės.  „Dėl to prastėja miego kokybė, atsiranda miego fragmentacija su dažnais prabudimais, netvarkingas miego valandų išsidėstymas ir cirkadinio ritmo pokyčiai. Senatvėje cirkadinis ritmas slenkasi dviem valandom atgal. Žmogus anksčiau užmiega ir keliasi anksčiau“, – pasakoja J. Misevičienė.

 

Ligų ir nemigos „draugystės“

Yra įrodyta, kad giliosios miego fazės sutrumpėjimas atsirandantis vyresniame amžiuje skatina Alzheimerio ligos vystymąsi. Sergantys Alzheimerio liga skundžiasi miego trūkumu.

„Kodėl tai vyksta? Miego metu vyksta tam tikrų medžiagų išvalymas iš neuronų. Alzheimerio, demensijos priežastis yra amiloido – tam tikro baltymo susikaupimas neuronuose. 3-ios, giliosios miego fazės metu smegenys šį baltymą išsivalo. Nesant tos stadijos, kaupiasi amiloidas. Kuo daugiau amiloido, tuo mažiau lėtosios fazės miego. Kuo mažiau gilios fazės miego, tuo gilėja demencija“, – aiškina VšĮ Inkocentras specialistė.

Miego trūkumas, nekokybiškas miegas nulemia tam tikrų ligų atsiradimą ar jų pablogėjimą. Pasak J. Misevičienės, sergantys lėtinėmis ligomis, senyvo amžiaus pacientai blogai miega.

Įvairių lėtinių ligų ir nemigos „draugystės“ būna tokios tamprios, kad sunku suprasti, kuris atsirado pirmas. Esant tokioms neurologinėms ligoms kaip Parkinsonas, insultas, epilepsija – vystosi miego sutrikimai. Sergant tokiomis psichikos ligomis kaip depresija, bipoliniais sutrikimai, nerimo, valgymo sutrikimai ar priklausomybės dažnai prasideda nemigos epizodai.

„Jei žmogus turi virškinamojo trakto ligų, plaučių susirgimų, dėl kurių kosėja ar jį kamuoja šlapinimosi sistemos ligos, šios ligos stipriai veiks jo miegą“, – sako medikė.

 

Kas veikia miegą?

„Miego kokybei turi įtakos gyvenimo būdas. Aktyviai gyvenančio žmogaus miegas bus geresnis nei to, kuris mėgsta leisti laiką prie televizoriaus. Fizinis aktyvumas – tai bent 10 000 žingsnių per dieną, aktyvus darbas sode, šuns vedžiojimas“, – sako J. Misevičienė.

Pasak jos, miego kokybę lemia ir mityba. „Kuo daugiau yra angliavandenių ir neapdorotų cukrų mūsų kasdieniame racione, tuo mūsų miegas bus prastesnis. Miego kokybę veikia ir patiriamas stresas. Jo, deja, išvengti neįmanoma, reikia mokytis jį suvaldyti. Aplinkos faktoriai – televizoriai, telefonai – visa tai irgi veikia mūsų miegą. Jeigu sakom, kad mūsų organizmas miegant ilsisi, tai labai svarbu atminti, kad mūsų smegenys miego metu dirba labai intensyviai“,  – aiškina Inkocentro vadovė.

 

Kas trikdo miegą?

  • triukšmas,
  • mėlyna šviesa (kompiuteriai, televizoriai, telefonai),
  • nepatogi lova, patalynė, naktiniai drabužiai,
  • per šilta, per šalta,
  • stimuliuojančių medžiagų (alkoholis, kofeinas, nikotinas) vartojimas. Alkoholis sunaikina REM fazę. Žmonės kasdien vartojantys alkoholį REM fazės nepasiekia.

 

Kas gerina miega?

  • fizinis ir protinis aktyvumas,
  • streso valdymas,
  • rami, komfortiška aplinka.
  • ilgesnis laikas praleistas lauke,
  • geros emocijos ir emocinis pasitenkinimas.

 

„Mano mama sirgo onkologine liga, aš nežinau, ką ji veikdavo naktį, bet pas ją nuolat degė šviesa ir ji sėdėdavo ant lovos. Kitą rytą ji miegodavo“, – pasakoja Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė. – „Tą patį šneka ir slaugytojai, slaugantys lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Dėl naktinio nemiegojimo pablogėja lėtinių ligų valdymas. Suprastėjo paciento nuotaika, suprastėja jo reakcija ir koordinacija. Jis tampa irzlus, nepatenkintas, piktas. Mažėja žmogaus budrumas, keičiasi elgesys, sumažėja fizinė ištvermė, nyksta kognityvinės funkcijos. Pacientas pavargęs, žiūri kur jam prigulti ir pamiegoti. Atsiranda ir judėjimo sutrikimai, prasčiau valdomas skausmas. Kadangi miegas labai svarbus imuninei sistemai, didėja infekcijų rizika.“

 

Nemedikamentiniai būdai gerinti miegą

Vienas pagrindinių nemedikamentinių būdų pagerinti miegą – tai miego higiena arba rutina. Tą rutina susikuria pats žmogus arba jam padeda susikurti slaugytojas. „Tai gali būti lango atidarymas ir patalpų vėdinimas, užuolaidų užtraukimas, nusiprausimas, pižamos užsidėjimas, paskaitymas žurnalo, knygos, malda. Nesvarbu kas, svarbu, kad tai būtų kiekvieną vakarą kartojama ta pačia chronologiška tvarka. Ir pacientas tuomet geriau užmiega“, – sako Inkocentro vadovė.

Ji priduria, kad taip pat būtina gydyti gretutines ligas, kurios sukelia nemigą, galima užsiimti psichoterapija, galima taikyti šviesos terapiją. Galima pacientui duoti tam tikrų vaistažolių arbatų ar sudėtinių mišinių, kurie šiek tiek gali pagerinti miegą.

Ką daryti dieną, kad pacientas kuo geriau naktį miegotų? „Kada ateina tie prisnūdimo momentai dienos metu galima užimti žmogų kažkokia fizine ar intelektualia veikla. Taip didinti jo aktyvumą dieną, vakare jis natūraliai bus labiau pavargęs, geriau miegos naktį. Ir neikite vėlyvo pogulio, ypač po 15 valandos“, – pataria J. Misevičienė.

 

Naktinė slaugomo paciento priežiūra

Pasak J. Misevičienės, su amžiumi atsiranda pakitimų šlapinimosi sistemoje, todėl daugeliui kyla noras šlapintis naktį. „Vyresniame amžiuje taip pat didėja liekamasis šlapimo kiekis. Atsiranda nevaldomi šlapimo pūslės lygiųjų raumenų susitraukimai. Vyrams išveša prostata, moterims dėl sumažėjusio estrogenų kiekio nyksta šlaplės epitelis ir pasireiškia šlapimo pratekėjimai. Bendrai, senyvame amžiuje šlapimo gamyba persikelia į antrą dienos pusę. Daugiausiai rūpesčių slaugantiems žmonėms kelia naktinis prabudimas, ėjimas į tualetą tamsoje. Senjorai neretai griūna ir tai turi daug skaudžių pasekmių“, – sako Inkocentro vadovė.

Vienas dažniausių klausimų, kurių ji sulaukia skaitydama paskaitas slaugytojoms ir žmonėms, slaugantiems savo sergančius artimuosius, ką daryti, kad žmogus, kuris nelaiko šlapimo, naktį būtų sausas ir niekur nevaikščiotų?

„Labai svarbu parinkti tinkamas šlapimą sugeriančias priemones. Renkantis priemonę reikia atsižvelgti į jos dydį, tipą, šlapimo sugėrimo laipsnį. Jeigu įvyksta pratekėjimas sušlampa lova, o sušlapus lovai žmogus visada prabunda. Šlapimą sugeriančios priemonės gaminamos taip, kad užtikrintų ir kvapo kontrolę, ir odos sausumą 8 val. Jeigu pacientas ryte prabudo ir lova šlapia, vadinasi, sauskelnė yra per mažo sugeriamumo. Jeigu dar matote, kad į sauskelnę šlapimo tilptų, vadinasi, tam žmogui ji yra per didelio sugėrimo“, – aiškina specialistė.

 

ĮDOMU

Gydo ne laikas, o sapnai

Greitojo miego fazė trunka nuo 5 iki 10 min., jos metu smegenų aktyvumas panašus į būdravimą, o ne į miegą. Šios fazės metu yra sapnuojama.

„Kam reikalingi sapnai? Man teko surasti literatūroje įdomų faktą, kad sapno metu yra trinamas emocinis skausmas. Miegas yra reikalingas ne tik kažką papildyti, bet ir kad užmirštume tam tikrą emocinį skausmą. Tarkim artimo žmogaus mirtį. Tad labai yra svarbus gijimo etape (po patirtų įvairių traumų) geras miegas. Mes visą gyvenimą atsiminsime artimojo netektį, bet praeis laikas ir mes ištrinsime emocinį skausmą. Visi sako „laikas gydo“. Pasirodo, gydo laikas praleistas sapnuojant.