Šlapimo nelaikymas ir kitos ligos

Nelaikymas ir diabetas

Cukrinis diabetas – tai daugiaetiologinis metabolinis sutrikimas, kuriam būdinga lėtinė hiperglikemija ir angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimai, atsirandantys dėl sutrikusio insulino išskyrimo, veikimo arba jų abiejų. CD diagnozė gali būti nustatyta, jei pacientui pasireiškia simptomai (pvz., poliurija – dažnas šlapinimasis, polidipsija – didelio kiekio skysčių suvartojimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas).

Segantiems cukriniu diabetu vystosi autonominė diabetinė neuropatija, kurios viena iš išraiškų šlapimo pūslės pažeidimas, kuris vadinamas diabetine cistopatija. Dėl nervų pažeidimo nejaučiamas šlapimo pūslės prisipildymas, dėl to suretėja šlapinimasis (iki vieno – dviejų kartų per dieną), išryškėja persipildymo nelaikymas (žr. Persipildymo nelaikymas), progresuojantis iki visiško šlapimo pūslės paralyžiaus arba gali pasireikšti dirglioji šlapimo pūslė (žr. Dirgioji šlapimo pūslė). Kartu gali pasireikšti ne tik diabetinė cistopatija, bet ir kitos autonominės neuropatijos formos, kaip antai skrandžio pažeidimas (gastropatija), prakaitavimas, žemas kraujospūdis. Diabetinė cistopatija gali pasireikšti su kitais šlapimo nelaikymo tipais.

Ką daryti:

  • Tinkamas pagrindinės ligos cukrinio diabeto gydymas geriamaisiais vaistais ar insulinu, atitinkama dieta.
  • Taisyklingų šlapinimosi įpročių formavimas.
  • Šlapinimosi tvarkaraščio laikymasis (vidutiniškai 6–8 kartus per dieną), visiškas šlapimo pūslės ištuštinimas (Krede metodas, žr. Persipildymo nelaikymas).
  • Šlapinimosi dienoraščio pildymas.
  • Adekvatus skysčių kiekis, vengti šlapimo pūslę dirginančių skysčių.
  • Esant dirgliajai šlapimo pūslei išmokyti relaksacinių pratimų, taisyklingo kvėpavimo.
  • Pacientų mokymas, šlapimo pūslės treniravimas, Kegel pratimai.
  • Šlapimą sugeriančios priemonės ir odos priežiūra.
  • Esant reikalui (susilaikius šlapimui) – protarpinis kateterizavimas.
  • Gydymas vaistais.
  • Chirurginis gydymas.

Nelaikymas ir insultas

Šlapimo nelaikymas ūmioje insulto fazėje yra prognostinis mirties, išreikšto neįgalumo požymis. Šlapimo nelaikymas yra susijęs insulto išreikštumu, kuris veikia ne tik insultą patyrusius ligonius, bet ir jais besirūpinančius asmenis. Po insulto šlapimo nelaikymas turi įtakos ir vietai, kur ligonis pateks išrašytas iš ligoninės. Esant šlapimo nelaikymui, didesnė tikimybė patekti į institucines sveikatos priežiūros įstaigas – t.y. slaugos namus.

Šlapimo nelaikymo po insulto priežastys

Šlapimo nelaikymas ligoniams, patyrusiems insultą, gali pasireikšti dėl insulto sukelto smegenų pažeidimo, arba jis gali būti apspręstas kitų ne urologinių priežasčių. Dar iki insulto išsivysčiusio šlapimo nelaikymo bei kitų apatinių šlapimo takų simptomų paplitimas bendroje populiacijoje yra didelis. Jei negalima surinkti tikslios anamnezės arba, jeigu ne urologinės šlapimo nelaikymo priežastys yra atmestos, reikalingas tolimesnis ištyrimas. Pilvo echoskopinis tyrimas leidžia ne tik atmesti retenciją (šlapimo susilaikymą), bet ir įvertinti, ar nėra šlapimo pūslės akmenligės ar kitos šlapimo takų patologijos, pavyzdžiui, šlapimo pūslės naviko. Urodinaminiai tyrimai leidžia įvertinti padidėjusį ar sumažėjusį šlapimo pūslės raumens aktyvumą ir padeda nuspręsti, ar yra obstrukcija. Nustatyta, jog šlapimo nelaikymo požymiai po insulto yra panašūs į tuos, kurie nustatomi kitiems žmonėms, nelaikantiems šlapimo, tačiau nesergantiems insultu. Panašu, jog didžiajai daliai insultą patyrusių asmenų yra šlapimo pūslės raumens disfunkcija. Naujai atsiradusią šlapimo pūslės raumens hiperrefleksiją gali sukelti insulto sąlygotas smegenų pažeidimas. Normalus šlapimo kaupimasis šlapimo pūslėje ir jos ištuštinimas priklauso nuo visos eilės refleksų, kurie, kylant aukštyn nugaros smegenimis, sudėtingėja. Smegenų pažeidimas gali sąlygoti padidėjusį šlapimo pūslės aktyvumą (žr. dirglioji šlapimo pūslė).

Yra ir kitų, nefiziologinių kliūčių sulaikant šlapimą po insulto. Tai bendravimo bei judėjimo kliūtys (žr.funkcinis šlapimo nelaikymas). Norint, jog žmogus sulaikytų šlapimą, reikia, kad jis galėtų įvertinti norą šlapintis, galėtų bendrauti su jį slaugančiu asmeniu, turėtų būti motyvuotas, galėtų išlaikyti svorį arba bendradarbiauti keliaujant iki tualeto, arba naudoti pagalbines priemones, taip pat toks žmogus turėtų sugebėti atitolinti šlapinimąsi iki tinkamo laiko ir tinkamu metu pradėti valingai šlapinti.

Kalbos sutrikimai, kaip antai disfazija ir afazija, sutrikusios pažintinės funkcijos bei pablogėjusi ligonio funkcinė būklė yra susiję su šlapimo nelaikymu, taip pat kaip ir ne urologinės insulto komplikacijos, sąlygotos išmatų susikaupimo, medikamentų ar padidėjusio skysčių kiekio. Bet koks vaistas, kuriam būdingas α adrenoreceptorius blokuojantis poveikis sustiprins šlaplės rauko silpnumą, o, tuo tarpu, anticholinerginiai vaistai gali sąlygoti retenciją. Diuretikai gali sukelti šlapimo pūslės raumens susitraukimą dėl greito šlapimo pūslės užsipildymo, o pats insultas gali pabloginti cukrinio diabeto kontrolę ir sukelti gliukozuriją. Be to, šlapimo takų infekcijos bei nedidelis estrogenų kiekis moterims pomenopauziniu laikotarpiu gali turėti įtakos prastesnei šlapimo pūslės ir sfinkterio kontrolei .

Gydymas

Kadangi šlapimo nelaikymo, susijusio su insultu, tipai ir priežastys nėra iki galo aiškūs, todėl insultą patyrusių ligonių šlapimo nelaikymo gydymui nėra skiriamas reikiamas dėmesys, o problema yra didelė. Šlapimo nelaikymo gydymas insultą patyrusiems ligoniams yra naudingas. Vyrams gali būti naudinga transruretrinė prostatos rezekcija, kai yra šlapimo tėkmės obstrukcija, o konservatyvios priemonės neefektyvios.Žymų pagerėjimą sukelti arba išgydyti šlapimo nelaikymą gali visa eilė farmakologinių priemonių, specialus tualeto režimas, operacinis gydymas, kateterizacija bei elgesio terapija.

Pastaruoju metu įrodyta, jog, gydant šlapimo nelaikymą (ne insultą patyrusiems ligoniams), yra labai efektyvi fizioterapija bei šlapimo pūslės treniravimo pratimai.

Pagalba po insulto organizuojama atsižvelgiant į vyraujantį šlapimo nelaikymo tipą.

 

Nelaikymas ir Parkinsono liga

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) pusiausvyros sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. Parkinsono ligą lydi ir šlapinimosi sutrikimai. Daugiau nei 40 proc. pacientų sergančių Parkinsono liga nustatomi apatinių šlapimo takų dirginimo simptomai. Dažniausia šlapimo nelaikymo forma sergant Parkinsono liga – dirglioji šlapimo pūslė.

Šlapimo pūslės prisipildymo simptomai:

  • Nesulaikomas potraukis šlapintis
  • Šlapinimasis dažnai ir nedideliais šlapimo kiekiais
  • Šlapinimasis naktį
  • Skausmingas šlapimo pūslės prisipildymas
  • Šlapimo nelaikymas

Šlapimo pūslės ištuštinimo simptomai:

  • Apsunkinta šlapinimosi pradžia
  • Silpna šlapimo srovė
  • Nevisiško pasišlapinimo jausmas
  • Nutrūkstanti šlapimo srovė
  • Būtinybė įsitempti ir stangintis, kad pradėti šlapintis
  • Šlapimo lašų varvėjimas po nusišlapinimo

Pagalba pacientams:

  • Pagrindinės ligos kontrolė priešparkinsoniniais vaistais.
  • Bendrosios priemonės: dieta, reguliarus šlapinimasis, vidurių užkietėjimo kontrolė, dubens dugną stiprinantys pratimai ir kitos priemonės, taikomos dirgliajai šlapimo pūslei gydyti.
  • Esant reikalui naudojami šlapimą sugeriantys gaminiai ar kateteriai. Vengti ilgalaikio kateterizavimo dėl šlapimo takų infekcijos pavojaus.
  • Skiriami vaistai dirgliajai šlapimo pūslei gydyti. Kai kurie iš jų gali pabloginti šių pacientų protinę būklę, sukelti sumišimą, tad skiriant šiuos medikamentus būtina stebėti pacientus dėl pašalinių vaistų reiškinių.
  • Esant reikalui gydytojas psichiatras gali paskirti nuotaiką gerinančių ar elgesio problemas koreguojančių vaistų.
  • Esant judėjimo sutrikimams užtikrinti patogią aplinką bei galimybę saugiai pasiekti tualeto patalpą.

Nelaikymas ir demencija

Demencija (lot. de –be, mentis – protas) yra klinikinis sindromas, pasireiškiantis buvusių normalių pažinimo funkcijų įgytu pablogėjimu, sutrikdančiu kasdienę veiklą. Svarbiausios pažinimo funkcijos – tai atmintis, intelektas, kalba, skaičiavimas, motorinė veikla, konstrukciniai gebėjimas.Šlapimo nelaikymas tarp demencija sergančiųjų stebimas dažniau (53 proc.) nei nesergančiųjų demencija (13 proc.) ir gali svyruoti nuo 11 iki 90 proc.

Kodėl sergantys demencija praranda šlapimo pūslės kontrolę:

  • Demencijos sindromas pažeidžia atmintį, erdvės suvokimą, pažintines funkcijas, o kartais gali atsirasti esant kaktinės skilties pažeidimui (Picko liga) atsiranda socialiai nepriimtinas elgesys.
  • Dėl atminties sutrikimų pacientai gali būti sutrikę, sumišę ir praradę orientaciją.
  • Demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, valingai sulaikyti šlapimą, surasti tualeto patalpą, pilnai ištuštištinti šlapimo pūslę, nusiimti drabužius šlapinantis.
  • Sergant demencija gali būti ir kitos šlapimo nelaikymo priežastys, kaip antai infekcija, atrofinis vaginitas, padidėjusi prostata, elgesio sutrikimai ar vaistų pašaliniai reiškiniai.
  • Demencijos sindromo atveju dažniausiai stebimas įtampos šlapimo nelaikymas arba dirglioji šlapimo pūslė, tačiau būtina išsiaiškinti visas pagydomas priežastis
  • Sergantiems demencija gali būti stebimas ir šlapimo susilaikymas.
  • Vidurių užkietėjimas itin dažna pagyvenusių žmonių problema, o sergant demencija dėl dar blogesnių mitybos įpročių ir nesugebėjimo tinkamai naudotis tualetu, paplitimas dar dažnesnis.
  • Išmatų nelaikymas stebimas rečiau, tačiau 50-70 proc. pacientų varginamų šlapimo nelaikymo, nustatomas ir išmatų nelaikymas.
  • Dvigubas išmatų ir šlapimo nelaikymas nustatomas 12 kartų dažniau, nei vien tik išmatų nelaikymas.

Progresuojant demencijai mažėja gebėjimas naudotis tualetu, sergantieji gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtos vietose, nerasti ar neatpažinti tualeto, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti nusirengti laiku. Demencijos sindromo atveju neteisingai interpretuojami kūno pojūčiai, signalizuojantys apie poreikį šlapintis ar tuštintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimąsi iki kol bus galima pasinaudoti tualetu. Problemos gali paryškėti nepažįstamoje, pablogėjus somatinei būklei. Apatija ir depresija taip pat gali įtakoti higieninius įpročius.

Ką daryti:

  • Nustatyti galimas šlapimo ir išmatų nelaikymo priežastis, siekti jas pašalinti.
  • Įvertinti ankstesnius naudojimosi tualetu, šlapinimosi, tuštinimosi įpročius;
  • Nustatyti esantį šlapimo nelaikymo tipą;
  • Reguliarus naudojimasis tualetu: pvz. pasiūlyti nueiti į tualetą ryte tik atsikėlus, vėliau dienos metu – kas 2-3 valandas.
  • Dubens dubenis stiprinantys pratimai gali būti neveiksmingi, nes šie pacientai sunkiai įsisavina naują informaciją ir išmoksta naujų dalykų;
  • Tualeto bei vonios kambario duris rekomenduojama pažymėti labai aiškiomis nuorodomis: tiek klasikiniais simboliais, tiek užrašyti žodį „tualetas“;
  • Užtikrinti, kad kelyje iki tualeto nėra jokių kliūčių.
  • Esant galimybei tualeto ir vonios kambario duris palikti praviras, kad sergantysis žinotų, kad viduje nieko nėra;
  • Tualete turi būti įrengti pasilaikymo turėklai, paaukštinta sėdynė;
  • Tualeto dangtis turi būti kontrastingos, skirtingos nei grindų spalvos;
  • Jei sergantysis prašosi į tualetą, priminti, kur jis yra arba palydėti;
  • Neretai dėl bendravimo problemų sergantysis negali pasakyti, kad nori į tualetą; tokiu atveju bandyti spėti iš elgesio (nerimastingas, nusirenginėja) apie paciento norus ir poreikius;
  • Jei tualetas per toli, ar dėl judėjimo problemų sergantysis juda lėtai, kambaryje ar palatoje pastatyti kėdę-tualetą;
  • Supaprastinti aprangą, kad esant skubiam poreikiui pasinaudoti tualetu galėtų greičiau nusirengti, pvz. į drabužius vietoje sagų įsiūti lipnias juostas, parinkti drabužius, kuriuos lengva nusirengti;
  • Jei atėjęs į tualetą nebežino ką daryti, tada reikėtų vadovauti pacientui paprastomis instrukcijomis, pvz., „nusimaukite kelnes“, „nusimaukite apatines kelnes“, „sėskitės“ ir pan.;
  • Jei sergantysis nebesupranta ir tokių instrukcijų, reikia padėti nusirengti, atsisėsti, nusišluostyti ir pan.;
  • Hiperaktyvūs pacientai šlapinimosi ir tuštinimosi metu neišbūna atsisėdę, stojasi, tokiu atveju nereikėtų versti sėdėti, o leisti atsistoti ir vėl atsisėsti;
  • Svarbu gera odos higiena;
  • Pritaikyti tinkamas sugeriančias priemones;
  • Jei vargina dažnas šlapinimasis naktį, riboti skysčių vartojimą antroje dienos pusėje.
  • Vengti naudoti nuolatinius kateterius dėl šlapimo takų infekcijos.
  • Subalansuota mityba ir vidurių užkietėjimo profilaktika.
  • Išlaikyti sergančiojo orumą ir užtikrinti privatumą.
  • Skirti vaistus dirgliajai šlapimo pūslei gydyti- oksibutininas, tolterodinas (stebėti dėl pašalinių reiškinių, kaip natai šlapimo susilaikymo, pažinimo funkcijų pablogėjimų, vidurių užkietėjimo, sumišimo ir pan.

Nelaikymas ir vėžiniai susirgimai

Prostatos vėžys

Prostata yra riešuto formos ir dydžio liauka. Ji yra po šlapimo pūsle ir supa viršutinę šlaplės, vamzdelis, kuriuo teka šlapimas ir sperma, dalį. Ši liauka gamina skaidrų, tirštą skystį, kuris susimaišo su sperma ir suformuoja sėklą. Kaip prostatos ligos yra susiję su šlapinimosi sutrikimais? Iš inkstų išsiskiriantis šlapimas kaupiasi šlapimo pūslėje iki tol kol atsiranda noras šlapintis ir tuomet pūslė yra ištuštinama – šlapimas išteka per šlaplę (šlapimo pūlės raumenys susitraukia, o šlaplės atsipalaiduoja).

Prostata remiasi į šlaplę, tad esant prostatos padidėjimui dėl gerybinės prostatos hiperplazijos ar vėžio yra sutrikdomas normalus šlapimo nutekėjimas: galimas šlapimo susilaikymas (retencija) ar kiti šlapinimosi sutrikimai.

Kiekviena prostatos vėžio stadija turi kelis gydymo variantus. Kad būtų galima tiksliau skirti gydymą, gydytojai vėžį skirsto į: vietinį (vėžio ląstelės yra tik prostatoje), pažengusį vietinį (vėžio ląstelių yra gretimuose audiniuose) ir metastatinį (vėžio ląstelės pasklinda po visą kūną ir formuoja naujus auglius). Vietinio ir pažengusio vietinio vėžio gydymą sudaro: operacija, radioterapija, gydymas hormonais, radiacijos terapija, krioterapija (vėžio ląstelių naikinimas jas šaldant), šių būdų kombinacijos ir budrus laukimas. Išplitusio prostatos vėžio gydymo kol kas deja nėra. Skausmus lengvina terapija hormonais ar chemija. Šiuo metu kruopštus stebėjimas ir gyvenimo kokybės užtikrinimas yra vieninteliai rūpesčiai, nes vėžys auga labai lėtai (iki 10 metų).

Šlapimo nelaikymas dažnai stebimas vyrams po operacinio ar spindulinio prostatos vėžio gydymo ir sutrikdo normalų vyrų gyvenimą. Šlapimo nelaikymas kosint, juokiantis, keliant – tai įtampos šlapimo nelaikymo simptomai dėl šlaplės sfinkterio suardymo (žr. Įtampos šlapimo nelaikymas) – dažniau pasireiškia po operacinio gydymo. Kartais operacijos metu gali būti pažeidžiami nervai kontroliuojantys šlapimo pūslės funkciją. Tuo tarpu po spindulinio gydymo nustatomas dažnesnis šlapinimasis su nelaikymo epizodais dėl šlapimo pūslės talpos sumažėjimo ir šlapimo pūslės spazmų (žr. Dirglioji šlapimo pūslė). Skiriami įvairūs šlapimo nelaikymo sunkumo laipsniai. Vieni vyrai gali skųstis nevalingu šlapimo išsisikyrimu lašais, kitiems gi gali pasireikšti visiškas šlapimo nelaikymas.

Kada įtarti prostatos ligą ir kreiptis į gydytoją:

  • Amžius virš 50 metų;
  • Dažnai reikia eiti į tualetą, ypač naktį;
  • Susilpnėja šlapimo srovė ar šlapinamasi su pertrūkiais;
  • Netikėtai krenta svoris;
  • Sunkus ar skausmingas šlapinimasis;
  • Staigus poreikis šlapintis;
  • Kraujas šlapime;
  • Impotencija.

Kas nutiks apsilankius pas gydytoją:

  • Jūsų gydytojas/urologas paklausinės apie simptomus ir esant reikalui pasiūlys pasidaryti kraujo tyrimą. Šis testas nustatys PSA (specifinis prostatos antigenas) baltymo kiekį kraujyje. Didelis šio baltymo kiekis įspėja, kad reikalingi tolimesni tyrimai. Tačiau baltymo padidėjimas gali būti sukeltas kitų priežasčių ir tai nėra vėžio diagnozė. Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą, kad patikrintų ar prostata nėra padidėjus. Jei jūsų PSA aukštas ir padidėjusi prostata, reikia atlikti daugiau tyrimų.
  • Vienas iš jų yra tiesiosios žarnos patikrinimas. Per apžiūrą daktaras įkiš pirštą į tiesiąją žarną ir patikrins prostatą. Tai trunka tik kelias minutes.
  • Esant patologiniams tyrimams taikomi tolimesni tyrimo metodai, kaip antai biopsijų ėmimas ir prostatos tyrimas ultragarsu. Šie tyrimai padeda nustatyti prostatos ligas ir sutrikimus. Jei bus diagnozuotas vėžys, gydytojas galės nustatyti jo piktybiškumą ir išplitimo galimybę.

Informacija pacientams:

  • Visi vyrai virš 50 metų amžiaus turėtų nuolat tikrintis sveikatą – kartą per metus kreiptis į urologą. Atsiradus prostatos ligų simptomų į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant.
  • Numatant prostatos vėžio operacinį ar spindulinį gydymą, pacientus būtina informuoti apie galimus šlapinimosi sutrikimus.
  • Pacientai dėl to neturėtų atsisakyti gydymo, kadangi esant prostatos vėžiui reikia kuo skubiau sunaikinti pažeistą audinį ir užkirsti kelią vėžio plitimui organizme.
  • Tobulėjant gydymo metodikoms, gydytojai šalindami prostatą atlieka tausojančias operacijas, stengdamiesi nepažeisti aplinkinių audinių, taip pat ir šlaplės sfinkterio, šlapimo pūlės ir nervų. Naudojamos modernios gydymo metodikos, kaip antai radioaktyvių adatų įterpimas kompiuterinių projekcijų pagalba į prostatą, minimaliai invazinė chirurgija – susiję su mažesniu aplinkinių audinių ir organų pažeidimu.
  • Reikia nuraminti pacientus, kad daugeliu atvejų šlapinimosi sutrikimai po gydymo bus laikini, o jei išliks – bus taikomas pagalbinis gydymas normaliam šlapinimuisi atstatyti.

Šlapinimosi sutrikimų gydymo galimybės po prostatos vėžio gydymo:

  • Gyvenimo būdo keitimas: sumažinti vartojamų skysčių kiekį antroje dienos pusėje, vengti kofeino ar alkoholio turinčių gėrimų, prieskonių, aštraus maisto, negerti skysčių prieš pat miegą.
  • Šlapinimosi higienos įpročių formavimas
  • Dubens raumenis stiprinantys pratimai (Kegel pratimai), kurie kartu derinami su elgesio terapija ir kitais gydymo metodais.
  • Vaistai didinantys šlapimo pūslės talpą ir mažinantys šlapimo pūslės susitraukimus ar retinantys šlapimo nelaikymo epizodus – jų paskirti gali tik gydytojas.
  • Nervų ir raumenų elektrinis stimuliavimas stiprina raumenis ir gerina šlapimo pūslės kontrolę.
  • Dirbtinio šlaplės sfinkterio suformavimas (būklė pagerėja 70-80 proc. pacientų) – šią procedūrą atliks gydytojas urologas. Taikomos ir kitos pagalbinės atstatomosios procedūros.
  • Esant reikalui vyrai taip pat gali pasinaudoti specialiais urologiniais įklotais šlapimui sugerti, kurie atitinka vyrų anatomiją, yra patogūs, nematomi po drabužiais bei neleidžia sklisti nemaloniam šlapimo kvapui.

Nelaikymas ir išsetinė sklerozė (IS)

Išsėtinė sklerozė (IS) yra sudėtinė ir nenuspėjama liga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą. Tai dažniausia neurologinė liga tarp jaunų žmonių, paprastai diagnozuojama tarp 20 ir 40 metų amžiaus. Šlapimo pūslės disfunkcija pasireiškia 80 proc. sergančiųjų IS, kai kada siekia ir 96 proc. Sergantiems IS iš šlapinimosi sutrikimų pasireiškia dirglioji šlapimo pūslė arba šlapimo susilaikymas, o esant ryškiai negaliai – funkcinis šlapimo nelaikymas. Šlapimosi sutrikimai atsiranda dėl sutrikusio nervinio impulso perdavimo iš pažeistų smegenų į šlapimo pūslę. Šlapimo nelaikymas dažnai sukelia ir odos pažeidimą bei didina infekcijos riziką, riboja socialinį aktyvumą. Sergantiems IS dažnai su šlapimo nelaikymu pasireiškia ir šlapimo takų infekcija.

Kokios pagrindinės šlapinmosi problemos sergant IS?

Skubos simptomai (dirglioji šlapimo pūslė). Būdinga staiga atsirandantis noras šlapintis; tumpalaikis šlapimo nesulaikymas, padažnėjęs šlapinimasis (>8 kartų per dieną, daugiau kaip 1 kartą per naktį), šlapimo nelaikymas lytinių santykių metu. Šlapimo nesulaikymas atsiranda dėl per didelio pūslės susitraukimo raumens dirglumo. Šlapimo nesulaikanti pūslė gali ištuštėti prieš pasiekiant tualetą.

Šlapimo nelaikymas. Sutrikdomas ryšys tarp galvos smegenų ir šlapimo pūlslės, dėl to šlapimas isšsiskiria nevalingai.

Nikturija. Nugaros smegenys nesugeba kontroliuoti šlapimo pūslės funkcijos, dėl to pasireiškia dažnas naktinis šlapinimasis.

Šlapinimosi sunkumai. Pacientai skundžiasi, kad sunku pradėti šlapintis, kadangi nutrūksta impulsai iš smegenų kontroliuojantys šlapinimosi procesą. Dėl tos pačios priežasties gali būti ir šlapimo susilaikymas.

Sunkumas pasiekti tualeto patalpą ir funkcinis šlapimo nelaikymas. Šlapinimasis nėra sutrikęs, bet pacientas dėl IS sukeltos negalios nespėja laiku nueiti iki tualeto.Kas atsitinka, jei šlapinimosi sutrikimai nediagnozuojami ir negydomi?

Negydomi šlapinimosi sutrikimai lemia pasikartojančias šlapimo takų infekcijas, inkstų pažeidimą, asmenines higienos problemas, kasdienio gyvenimo sutrikimus bei socialinę atskirtį.

Kaip gydomi šlapinimosi sutrikimai sergant IS?

Kadangi šlapinimosi sutrikimai gali būti įvairūs, tad ir gydymas kiekvienam pacientui yra induividualus. Principai:

  • Pagrindinės ligos kontrolė.
  • Dieta, pakankamas skysčių kiekis (apie 2 l per dieną). Vidurių užkietėjimo profilaktikai valgyti daugiau vaisių ir daržovių, skaidulų turtingo maisto. Nemažinti skysčių kiekio, nes tai gali paskatinti vidurių užkietėjimą ir taip paaštrinti šlapimo nelaikymą arba didinti infekcijos riziką (infekcija paskatina IS atkryčius). Negerti kavos ir gėrimų su kofeinu, vengti gazuotų gėrimų bei aštraus maisto, dirginančio šlapimo pūslę.
  • Nerūkyti.
  • Fzinio aktyvumo didinimas.
  • Taikoma elgesio terapija ir kitos bendrosios šlapimo nelaikymo kontrolės priemonės.
  • Skiriami vaistai šlapimo pūslės spazmams mažinti (anticholinerginio poveikio medžiagos bei botulino toksinas), šlapimo nutekėjimui gerinti, šlapimo takus dezinfekuojančios priemonės (pv., spanguolių, raugerškių, bruknių arbata), o esant infekcijai – antibiotikai.
  • Esant šlapimo susilaikymui, taikomas protarpinis šlapimo pūslės kateterizavimas, ištuštinant šlapimo pūslę. Vengti pastovių kateterių dėl infekcijos pavojaus.
  • Kai kada prireikia chirurginio gydymo ar nervų stimuliavimo. Chirurginis gydymo metodas pasirenkamas, kai kitos priemonės negelbsti.
  • Aplinkos modifikavimas, pagalbinės priemonės: specialios tualeto kėdės, indai šlapinimuisi ir pan.
  • Šlapimą sugeriančios priemonės.

Elgesio terapija

Elgesio terapija padeda kontroliuoti šlapimo pūslės veiklą. Pacientas mokomas maksimaliai ištuštinti šlapimo pūslę bei prailginti laiko tarpus tarp ėjimų į tualetą.
Šlapinimasis pagal tvarkaraštį arba priminimą. Naudinga esant funkciniam šlapimo nelaikymui. Kiekvienas žmogus per parą turėtų vidutiniškai šlapintis 6-8 kartus, tad ir turinčiam judėjimo problemų pacientui nustatomas individualus šlapinimosi grafikas, pagal kurį jam sudaromos sąlygos pasišlapinti. Padeda išvengti šlapimo nelaikymo epizodų.
Kegel pratimai ir dubens raumenų stiprinimas. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą padidina kasdien atliekami Kegel pratimai. Jie atliekami stipriai sutraukiant tarpvietės raumenis 10 s ir po to juos atpalaiduojant. Pratimą kartoti 10-15 kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3-4 (geriausiai 10) kartus per dieną. Norint išmokti sutraukti reikiamus raumenis, pirmomis dienomis to patariama pasimokyti šlapinantis, t.y. pradėjus šlapintis reikia valingai nutraukti šlapimo srovę. Jeigu patiems pacientams nepavyksta atlikti šių pratimų, galima kreiptis pagalbos į kineziterapeutą ar slaugytoją. Kegel pratimai padeda sustiprinti dubens raumenis bei sumažinti šlapimo nelaikymo epizodų skaičių. Daugiau apie dubens raumenų stiprinimą galima sužinoti tinklapyje www.corewellness.lt.

Nelaikymas ir seksualumas

Seksualumas (lot. sexualis – susijęs su lytimi, seksu) – tai sąvoka, apimanti su lytimi ir seksu susijusius jausmus, artimumą (intymumą) bei elgesį tarp žmonių. Seksualumas dažnai yra tam tikra meilės, simpatijos ar dėmesio patraukimo forma: tam tikra apranga, elgsena, šukuosena, bendravimo būdas, meno kūriniai ir kt. Seksualumas yra natūralus, prigimtinis dalykas, tačiau diskusijos apie seksualumą, kaip apie ir šlapimo nelaikymą, priklauso tabu temoms. Šlapimo nelaikymo simptomai yra trikdantys ir gali giliai paveikti daugelį kasdieninio gyvenimo aspektų. Reikia pažymėti, jog nustatytas ryšys tarp šlapimo nelaikymo ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pablogėjimo bei depresijos dažnio padidėjimo. Šlapinimosi sutrikimai taip pat siejami su lytinio aktyvumo sumažėjimu ir prastesne jų seksualinio gyvenimo kokybe, be to, tyrimų duomenys leidžia manyti, jog šlapimo pūslės funkcijos sutrikimas gali prisidėti prie lytinės disfunkcijos vyresniame amžiuje. Nelaikantys šlapimo skundžiasi pablogėjusia lytine funkcija, susilpnėjusiu lytiniu potraukiu, moterys – makšties sausumu ir skausmais sueities metu. Šie pacientai išreiškia susirūpinimą dėl šlapimo nelaikymo poveikio jų seksualiniam gyvenimui, skundžiasi artumo su savo lytiniu partneriu praradimu, sumažėjusiu lytiniu aktyvumu, susilpnėjusiu lytiniu potraukiu, dingusiu lytinių santykių malonumu ir sumažėjusia galimybe pasiekti orgazmą, taip pat jie sąmoningai pradeda vengti intymumo.

Ką daryti tokiu atveju:

  • Būtina kreiptis pagalbos į specialistus. Pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju, ginekologu ar urologu. Nebijokite aptarti šią problemą ir kaip ji paliečia visas jūsų gyvenimo sferas, taip pat ir intymią. Gydytojas nustatys šlapimo nelaikymo priežastį ir paskirs gydymą, esant reikalui – nukreips specialisto konsultacijai. Jei bus paskirtas gydymas, būtina laikytis visų specialisto nurodymų.
  • Gydytojas šalia kitų priemonių greičiausiai rekomenduos Kegel pratimus ir kitus dubens raumenis stiprinančius pratimus. Juos reikia daryti kasdien ir pastoviai nustatytu režimu.
  • Laikytis bendrųjų šlapimo nelaikymo kontrolės principų (žr. šlapimo nelaikymas).
  • Papasakoti apie esančią problemą partneriui ir pasakyti, kad laikui bėgant ji išssispręs, o ištekantis šlapimas yra sterilus, tad infekcijos pavojaus nėra. Niekas geriau neišsprendžia tokių situacijų, kaip abipusis partnerių pasitikėjimas. Šlapimo nelaikymas negali tapti kliūtimi džiaugtis intymumu. Nieko nėra geriau už humoro jausmą šioje situacijoje. Gebėjimas pasijuokti iš tokios situacijos kaip nedidelis šlapimo nelaikymas gali tik sustiprinti intymias akimirkas, ryšį su partneriu bei padidinti jūsų pasitikėjimą savimi bei savigarbą.
  • Vengti vartoti daug skysčių prieš sueitį (ypač kofeino ar alkoholio turinčių).
  • Vengti vidurių užkietėjimo, nes jis dirgina šlapimo pūslę.
  • Išsimaudyti prieš lytinius santykius, kad šlapimo kvapas netrikdytų intymių akimirkų.
  • Pasirinkti sueičiai tinkamą padėtį, kad būtų kuo mažesnis spaudimas į dubens organus, kaip antai moteris viršuje gali geriau kontroliuoti dubens raumenis ir išvengti nelaikymo įsiskverbimo metu. Stengtis pasirinkti tokią padėtį, kad būtų kuo mažesnis spaudimas į šlapimo pūslę ir šlaplę, vengti staigių judesių, jie turi būti švelnūs ir atsargūs.
  • Nerimui dėl šlapimo nelaikymo pašalinimui ar sumažinimui lovoje galite pasitiesti rankšluostį ar palutę, prie lovos turėti vienkartinių servetėlių išbėgusiam šlapimui nuvalyti.