VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė buvo iniciatorė ne vieno pokyčio, pakeitusio sergančiųjų šlapimo ir išmatų nelaikymu, gyvenimo kokybę. Šlapimo nelaikymas iš simptomo virto liga, viena šlapimą sugerianti priemonė per parą virto trimis valstybės kompensuojamomis priemonėmis. Atrodytų, tikrai nemažai nuveikta. Tačiau Inkocentro susirašinėjimas su valdžios institucijomis nesibaigia. Kas kelia nerimą nevyriausybinei organizacijai? Į ką norima atkreipti valdžios institucijų dėmesį? Pasakoja VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.

Diskusija apie amžėjimo nulemtus kūno pokyčius. Su Išsėtinės sklerozės „Feniksai“ draugijos nariais. Jau rytoj, kovo 19 d. 17 val. „Žvejų Smuklė“, Liubarto g. 3, Vilnius.

Dvi iš trijų moterų patiria šlapimo nelaikymą kai čiaudi, kosėja, juokiasi ar šoka. 8 iš 10 patiria bent vieną simptomą, nulemtą nusilpusių dubens dugno raumenų. Tokius duomenis parodė šių metų pradžioje klinikos „Tapk sveikas“ atlikta 150 moterų apklausa. Klinikos vadovė, kineziterapeutė Edita Bareikė sako, kad moterys nesikreipia pagalbos, nes kas antra nėra tikra dėl to, kas yra normalu ar nenormalu ir trečdalis nėra tikros, kas joms gali padėti. Su V. Karosiene kalbamės apie dubens dugno raumenis, jų nusilpimo sukeltus simptomus ir moderniausius dubens dugno stiprinimo metodus.

Kasmet Lietuvoje 1700 žmonių išgirsta storosios žarnos vėžio diagnozę, apie 800 žmonių kasmet miršta nuo šitos ligos. Ką galime padaryti patys, kad išvengtume šios ligos? Ir kokias pastangas deda valdžios institucijos, kad šio vėžio forma būtų išaiškinta ankstyvose stadijose?

Prieš du metus Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pradėjo vykdyti projektą – Pacientų gidai. Telefonu POLA nariai-savanoriai konsultuoja kitus sergančiuosius. „Kai išgirdom iš vieno paciento norą pasikalbėti su ta pačia liga sergančiu žmogumi, supratome, kad tai yra svarbu. Bendravimas su tuo, kuris jau nuėjo tolimesnį kelią su onkologine diagnoze, yra labai vertingas“, – sako POLA direktorė Neringa Čiakienė. 60-ešimt savanorių, vadinamųjų pacientų gidų, jau atsiliepė į tūkstančius skambučių.

Šlapimą nelaikančių pacientų mūsų šalyje daugėja, o jų priemokos, kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, mažėja. Išlaidų našta, kurią sukelia šlapimo nelaikymo diagnozė Europos sąjungos šalyse auga ir prognozuojama, kad augs. Tad kiek ES ir Lietuvai kainuoja šlapimo nelaikymo diagnozė? Ką vadina kokybiška slauga ir koks tokios slaugos ryšys su kitomis šlapimo nelaikymo ligos sukeliamomis išlaidomis? Apie viską plačiau skaitykite šiame tekste.

Prieš 50 metų įvyko pirmoji senėjimui skirta pasaulinė asamblėja. Jau tada stebėta tendencija, kad visuomenėse daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Vyresniais dabar įprasta vadinti žmones sulaukusius 65-erių. Tokių žmonių mūsų šalyje maždaug 20 proc. Skaičiuojama, kad 2050 m. vyresnių bus 28.5 proc. Ekspertai vieningai sutaria, kad jau dabar reikia imtis kažkokių veiksmų, kad būtų prisitaikyta prie iššūkių, kurie iškils visuomenėms senstant. Siūloma susitelkti į kelias vyresnio amžiaus žmonėms svarbias sritis. Plačiau apžvelkime, kokios tos sritys.

Maždaug nuo 45 – erių moterys gali pradėti jausti vienokius ar kitokius nemalonius simptomus, menstruacijų ciklas vėl išsibalansuoja lyg paauglystėje – tai mėnesinės gausios, tai jų beveik nėra. Medikai šį periodą vadina perimenopauze. Menopauze jis virsta, kai mėnesinių iš viso nelieka. Vienoms stipriau, kitoms silpniau, vienoms  porą metų, kitoms ir gerą dešimtmetį gali užtrukti perimenopauzė ir visa jos simptomų įvairovė. Gydytojai šio moterų tarpsnio nevadina liga, tad ir gydymo nesiūlo. Nemalonių simptomų suvaldymas gula ant kiekvienos moters pečių. Šiame straipsnyje plačiau papasakosime, kas vyksta moters kūne, kai hormonai šoka šokius ir kaip suvaldyti vieną nemaloniausių menopauzės simptomų – šlapimo nelaikymą.