Pastarųjų kelių metų statistika rodo, kad beveik per pusę daugiau nustatoma šlapimo nelaikymo diagnozių. Ši liga kartais nutinka lyg žaibas iš giedro dangaus (po kokių nors medicininių procedūrų, kaip kitų ligų simptomas), o kartais žmogui prireikia daugiau nei trijų metų, kad jis pripažintų sau, o vėliau ir gydytojui, jog turi šlapimo nelaikymą. Pasak psichoterapeutės Daivos Žukauskienės, sergantis kūnas, nauja diagnozė gali išmušti pagrindą iš po kojų, tačiau susigrąžinti dvasinę stiprybę būtina. Šlapimo nelaikymą turinčius pacientus ir jų artimuosius konsultuojanti VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė sako, kad ši diagnozė nėra priežastis nustoti gyventi visavertį gyvenimą.

Jau virš metų gyvenu su šlapimo nelaikymu. Prieš metus man nutiko insultas ir kovojant su jo pasekmėmis teko suprasti, kad turiu ir šlapimo nelaikymą. Aš esu mokytoja, likimo ironija, paskutiniais metais prieš pensiją (buvo likę keli mėnesiai) man nutiko insultas. Mokytojo darbas, kaip žinia, kupinas įtampos ir nuolatinio streso, bet per tiek darbo metų, jau buvo įtikėjusi, kad esu atspari stresui ir tikrai negalvojau, kad mane ištiks insultas. Atrodė, kad čia vyresniems nutinka ir gal labiau vyrams ar bent jau turintiems antsvorį. Aš visada buvau sportiška, darbas su jaunimu neleidžia užkerpėti: lankiau šokius, su grupele bendraminčių rengdavom savaitgalinius ėjimo žygius.