Dvi iš trijų moterų patiria šlapimo nelaikymą kai čiaudi, kosėja, juokiasi ar šoka. 8 iš 10 patiria bent vieną simptomą, nulemtą nusilpusių dubens dugno raumenų. Tokius duomenis parodė šių metų pradžioje klinikos „Tapk sveikas“ atlikta 150 moterų apklausa. Klinikos vadovė, kineziterapeutė Edita Bareikė sako, kad moterys nesikreipia pagalbos, nes kas antra nėra tikra dėl to, kas yra normalu ar nenormalu ir trečdalis nėra tikros, kas joms gali padėti. Su V. Karosiene kalbamės apie dubens dugno raumenis, jų nusilpimo sukeltus simptomus ir moderniausius dubens dugno stiprinimo metodus.

Kasmet Lietuvoje 1700 žmonių išgirsta storosios žarnos vėžio diagnozę, apie 800 žmonių kasmet miršta nuo šitos ligos. Ką galime padaryti patys, kad išvengtume šios ligos? Ir kokias pastangas deda valdžios institucijos, kad šio vėžio forma būtų išaiškinta ankstyvose stadijose?

Prieš du metus Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pradėjo vykdyti projektą – Pacientų gidai. Telefonu POLA nariai-savanoriai konsultuoja kitus sergančiuosius. „Kai išgirdom iš vieno paciento norą pasikalbėti su ta pačia liga sergančiu žmogumi, supratome, kad tai yra svarbu. Bendravimas su tuo, kuris jau nuėjo tolimesnį kelią su onkologine diagnoze, yra labai vertingas“, – sako POLA direktorė Neringa Čiakienė. 60-ešimt savanorių, vadinamųjų pacientų gidų, jau atsiliepė į tūkstančius skambučių.

Šlapimą nelaikančių pacientų mūsų šalyje daugėja, o jų priemokos, kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, mažėja. Išlaidų našta, kurią sukelia šlapimo nelaikymo diagnozė Europos sąjungos šalyse auga ir prognozuojama, kad augs. Tad kiek ES ir Lietuvai kainuoja šlapimo nelaikymo diagnozė? Ką vadina kokybiška slauga ir koks tokios slaugos ryšys su kitomis šlapimo nelaikymo ligos sukeliamomis išlaidomis? Apie viską plačiau skaitykite šiame tekste.

Prieš 50 metų įvyko pirmoji senėjimui skirta pasaulinė asamblėja. Jau tada stebėta tendencija, kad visuomenėse daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Vyresniais dabar įprasta vadinti žmones sulaukusius 65-erių. Tokių žmonių mūsų šalyje maždaug 20 proc. Skaičiuojama, kad 2050 m. vyresnių bus 28.5 proc. Ekspertai vieningai sutaria, kad jau dabar reikia imtis kažkokių veiksmų, kad būtų prisitaikyta prie iššūkių, kurie iškils visuomenėms senstant. Siūloma susitelkti į kelias vyresnio amžiaus žmonėms svarbias sritis. Plačiau apžvelkime, kokios tos sritys.

Maždaug nuo 45 – erių moterys gali pradėti jausti vienokius ar kitokius nemalonius simptomus, menstruacijų ciklas vėl išsibalansuoja lyg paauglystėje – tai mėnesinės gausios, tai jų beveik nėra. Medikai šį periodą vadina perimenopauze. Menopauze jis virsta, kai mėnesinių iš viso nelieka. Vienoms stipriau, kitoms silpniau, vienoms  porą metų, kitoms ir gerą dešimtmetį gali užtrukti perimenopauzė ir visa jos simptomų įvairovė. Gydytojai šio moterų tarpsnio nevadina liga, tad ir gydymo nesiūlo. Nemalonių simptomų suvaldymas gula ant kiekvienos moters pečių. Šiame straipsnyje plačiau papasakosime, kas vyksta moters kūne, kai hormonai šoka šokius ir kaip suvaldyti vieną nemaloniausių menopauzės simptomų – šlapimo nelaikymą.

Birželio 17-21 dienomis pasaulis mini Tarptautinę inkontinencijos savaitę. Mūsų šalyje ši savaitė minima jau 14-ta kartą. „Šiemet viso pasaulio pacientų organizacijos, šlapimo nelaikymo srityje dirbantys specialistai ir valdžios institucijų atstovai kviečiami kalbėti apie psichinę sveikatą esant šlapimo nelaikymui. Šią lėtinę ligą įgiję žmonės kasdien susiduria su įvairiais ligos sukeliamais iššūkiais. Jie neretai įkrenta į niūrios nuotaikos pinkles, kai kurie ten užsilieka tiek ilgai, kad suserga depresija. Tad turime apie tai kalbėti, ieškoti įkvepiančių istorijų, ieškoti veiksmingų ir paprastų patarimų, kaip išsaugoti savo psichinę sveikatą turint įvairias lėtines diagnozes“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, inkontinencijos savaitės minėjimo iniciatorė, gydytoja Jurga Misevičienė.

Pavasarį dažna moteris ima keisti mitybos įpročius, mankštinasi, kitaip sakant, imasi sveikos gyvensenos su tikslu sulieknėti. Kartais tokio projekto imasi ir 45 plius metų vyrai. Tuomet dažnai ištariama frazė „žilė galvon, velnias uodegon“. Suprask, ištiko vyrą, matyt, vidutinio amžiaus krizė arba vyrų „menopauzė“. Kodėl vyrai nusprendžia sveikiau gyventi? Ar toks sprendimas gali būti nulemtas amžiaus sukeltų hormoninių pokyčių? Kokias klaidas daro pradėję gyventi sveikiau? Ir kokios „raudonos vėliavėlės“ vyrams byloja apie būtinybę keisti gyvenimo būdą? Apie viską plačiau netrukus papasakosime.

Praeitų metų rudenį atlikta onkologinių pacientų apklausa atskleidė skaudžią situaciją – 75 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų turi prastą šlapimą sugeriančių priemonių prieinamumą. „Ne vieną dieną analizavome šią situaciją ir ieškojome platesnio išaiškinimo. Tapo aišku, kad problema yra daugiasluoksnė: mažas pacientų informuotumas, medikų neskubėjimas išrašyti kompensavimo receptus ir per mažas kompensuojamų priemonių kiekis, kuris dažnai neužtikrina oraus gyvenimo turint šlapimo ar išmatų nelaikymą“, – sako viena iš apklausos iniciatorių, VšĮ Inkocentras ir POLA organizacijos valdybos narė Jurga Misevičienė.