Kaip aš gyvenu po stuburo traumos 2023-09-26

Internete aptikau netyčia gydytojos Jurgos Misevičienės paskaitą apie stuburo traumas ir to nulemtą šlapimo nelaikymą. Rašau jums, nes norėjau padėkoti už tą paskaitą ir papasakoti savo istoriją. Matau, kad jūsų tinklalapyje yra publikuojami žmonių laiškai ir jie tikrai yra svarbūs, reikalingi, nes įkvepia kitus, atsidūrusius panašioje situacijoje, nepasiduoti.

O mano gyvenimą į dvi dalis perskėlė avarija. Tai nutiko prieš keletą metų, bet man dar skauda apie tai prisiminti… Mane traukė iš mašinos pusvalandį. Pirmus metus nevaikščiojau visai, bet nuostabi reabilitologė padėjo man nepasiduoti, nepalūžti ir mankštintis, mankštintis, mankštintis. Po daugybės dienų kineziterapijos salėje, mankštinimosi namie, aš vėl vaikštau. Aišku, pasiremiu lazda, dešinė koja ne taip gerai atsistatė, tačiau vis tiek manau, kad tai yra didelė pergalė, laimėjimas.

Patyrę stuburo traumas neretai tampa neįgalūs, sėda į vežimėlį ir tada traukia į neįgaliųjų organizacijas. Aš nenorėjau eiti šituo keliu, nors man labai trūksta pasikalbėjimo su tą patį patyrusiais žmonėmis. Ir dar labiau trūksta pasikalbėjimo apie vieną ligą, kuri pasireiškė dar gulint ligoninėje po avarijos – šlapimo nelaikymą. Tada naršiau internete, ieškojau informacijos, kaip gydomas šlapimo nelaikymas, kaip su tuo gyventi. Dar kartą noriu padėkoti už jūsų tinklapyje skelbiamą informaciją. Tikiu, kad daug žmonių tiesiog tyliai ima visą informaciją, kurią jus publikuojate, bet nenori spausti like po jūsų įrašais feisbuke, kad tik kas nesužinotų.

Turėjau daug laiko apmąstyti savo pasikeitusį statusą. Buvau nedarbinga, buvau nevaikštanti, neįgali, dabar vaikštanti, bet vis tiek neįgali, turinti šlapimo nelaikymą.

Po jūsų paskaitos man, kaip sakant, susidėjo taškai ant kai kurių -i. Patvirtinote tai, ką sakė medikai – dėl stuburo traumos turiu šlapimo nelaikymą ir nors stuburo traumos pasekmę – nevaikščiojimą – susitvarkiau, šlapimo nelaikymas išliko. Nežinojau, kad nuo 4 iki 8 proc. gyventojų, t. y., 420 milijonų žmonių visame pasaulyje nelaiko šlapimo. Dabar aš būsiu kas ketvirta moteris, kuriai yra šlapimo nelaikymas. Jeigu atsiranda pažeidimas bet kokiam nervų sistemos lygyje, gali atsirasti šlapimo nelaikymas – besiklausydama paskaitos tiesiog konspektavau kai kuriuos išgirstus faktus.

Pabandžiau nusistatyti savo šlapimo nelaikymo tipą, tai panašu, kad man skubos šlapimo nelaikymas. Noriu šlapintis naktį, į tualetą einu dažnai ir jeigu jau pajutau, kad reikia į tualetą, tai jokių pakentėk nebus, ne mano atveju. Gydytoja Misevičienė sakė, kad tai yra nesusikalbėjimas smegenų ir šlapimo pūslės. Ir jis būdingas patyrusiems stuburo traumas.

Aš ir be norvegų patirties bei jų apklausų galiu pasakyti, kad gyvenimo kokybė krenta žemiau plintuso. Nuo tavęs sklinda šlapimo kvapas, odos problemos, iššutimai visokie, yra psichologinės problemos – savęs nuvertinimas, savęs gailėjimasis. Dažnai atsisakau kažkokių išvykų, kontaktų, nors draugės siūlo kažkur nuvažiuoti – atsisakau. Nenoriu būti joms našta, nenoriu, kad manęs gailėtųsi, o ir į automobilį sėst negaliu, dar kurį laiką tikrai negalėsiu…

Dirbu iš namų, čia jau man pasisekė, dar gaunu finansinę paramą iš valstybės, tačiau tie pinigai išskrenda – kineziterapinės mankštos, higienos priemonės, visokios procedūros, maisto papildai. Todėl ir rašiau, kad avarija skėlė gyvenimą, nes dabar aš gyvenu visai kitaip. Kitokia mano buitis, sveikatos būklė, kasdienės problemos. Man dar tai nauja, tik pradedu susivokti, kaip su tuo gyventi…

Dėkoju už informaciją apie vandenį, aš irgi buvau įsitikinusi, kad mažiau gersiu – mažiau bus tų šlapimo ištekėjimų. Įsigijau gertuvę, stengsiuosi išgerti reikiamą kiekį vandens per dieną ir dabar bandau jūsų pasiūlytą metodą – šlapinimosi laikrodį. Sakyčiau, kad jau matau efektą – ilgėja laikas tarp šlapinimusi, vakar ėjau kas 3 valandas!

Odos priežiūra – man labai įdomi ir aktuali tema, nes su šlapimą sugeriančiomis priemonėmis būnu visą parą, tai ir perštėjimas būna, ir deginimo jausmas. Tai labai atidžiai renkuosi prausimosi priemones, bandausi skirtingus įklotus. Sunkiausia, manau, jau praeityje.

Dėkui, kad esate, kad rengiate tokias svarbias paskaitas, straipsnius. Kuo geriausios kloties jūsų darbe!

 

Vilma, Kaunas