Apatinių šlapimo takų simptomai susiję su neigiamomis asmens emocijomis ir nemenkomis visuomenės išlaidomis [1]. Jų paplitimas ir sunkumas auga metams bėgant. Kadangi vyresnio amžiaus populiacijos dalis nuolat didėja – tai padidina ir socialinę apatinių šlapimo takų simptomų reikšmę.

Apatinių šlapimo takų simptomai (AŠTS) susideda iš šlapimo susilaikymo simptomų (šlapinimosi dažnis dieną, nikturija, staigus noras šlapintis, šlapimo nelaikymas), simptomų šlapinimosi metu (silpna srovė, smarki ar besitaškanti srovė, trūkčiojama srovė, įtampa, lašėjimas pabaigoje) ir simptomų po šlapinimosi (nevisiško išsituštinimo jausmas, lašėjimas po pasišlapinimo) [2]. Didelis tarptautinių tyrimų skaičius parodė, kad 90 proc. 50-90 metų amžiaus vyrų kenčia nuo AŠTS. Nors AŠTS labai paplitę ir tarp moterų, ši būklė vyrams dažnai būna kartu su prostatos ligomis, todėl vyrų AŠTS gydymas tampa kompleksinis.

Vyresni vyrai dažnai liūdnai juokauja: „kai buvau jaunas, šlapimo srovė skriedavo toli prieki, o dabar – tik ant batų galų“. Gydytojai teigia, kad šis juokelis turi realų pagrindą.

Prostatos išvešėjimas – dažniausia urologinė vyrų liga. Senstant prostata neišvengiamai didėja, nes keičiasi hormonų pusiausvyra. Tai įrodo ir statistika: tarp keturiasdešimtmečių prostatos padidėjimas diagnozuojamas vos 10 proc. vyrų, o iš sulaukusių 80 metų ja serga net 90 procentų.

Šlapimo nelaikymas vyresniame amžiuje – dažna problema. Ji vargina 15-30 proc. vyresnių kaip 65 metų žmonių. Šis su daugeliu veiksnių susijęs sindromas neigiamai veikia asmens fizinę ir psichinę savijautą ir brangiai atsieina sveikatos apsaugos sistemai. Nors šlapimo nelaikymas dažnas, vyresni pacientai neretai apie šią bėdą neinformuoja gydytojo, o sveikatos apsaugos specialistas apie ją nepasiteirauja.

Moterų šlapimo nelaikymo paplitimo rodikliai, pateikiami literatūros šaltiniuose, turi plačias ribas, priklausomai nuo apibrėžimo, tyrimo aplinkybių bei metodikos, rasių skirtumų, populiacijos charakteristikų. Straipsnyje apžvelgiami 1996-2006 m. Medline ir Blackwell Synergy duomenų bazėse publikuoti literatūros šaltiniai apie moterų šlapimo nelaikymo paplitimą bei dažniausius šlapimo nelaikymo tipus. Nustatyta, kad moterų šlapimo nelaikymo paplitimas svyruoja nuo 10 iki 75 proc., o įtampos šlapimo nelaikymas ir mišrus tipas – dažniausiai pasitaiko. Reikšminiai žodžiai: moterų šlapimo nelaikymas, epidemiologija, paplitimas, tipai.

Net jei tai simptominis šlapimo nelaikymas, kuris kartais net nelaikomas liga. Iš tikrųjų tai liga, specialistu apibrėžiama kaip nevalingas šlapimo tekėjimas, sutrikus normaliam šlapinimosi mechanizmui, sukeliantis medicininiu, socialiniu, higieniniu ir psichologiniu problemų. Dažniausiai – savarankiška, kur kas rečiau kitu ligų simptomas. Ir, kaip kiekvieną ligą, ją galima pagydyti. Tereikia kreiptis į gydytojus, kad nustatytu priežastis ir paskirtu tinkamą gydymo būdą. Plačiau apie tai paprašėme papasakoti Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoją akušere-ginekologę doc.dr.Rositą Aniulienę.

200 milijonų žmonių pasaulyje nelaiko šlapino! Kelnės šlampa čiaudint, kosint, juokiantis ir net patiriant orgazmą. Ligai diagnozuoti r gydyti vien JAV per metus išleidžiama 16-26 milijardai dolerių. O kaip kenčia ligonio šeimos biudžetas – juk tenka dažnai skalbti, lyginti arba nuolat pirkti įklotus.Tai katastrofa! Nejaugi neįmanoma nieko padaryti?

Šlapimo nelaikymo tipų yra 6. Tačiau net pusė nelaikančiųjų kankinasi dėl dirglios šlapimo pūslės. Dėl jos žmonės nesugeba susilaikyti atsiradus staigiam norui šlapintis. O jį sukelia nevalingai susitraukinėjantis šlapimo pūslės raumuo, dėl to joje padidėja spaudimas. Negana to, tokiems žmonėms šlapimo pūslės raukas nepakankamai susitraukia. Todėl dalis šlapimo arba net visas išsilieja iš pūslės. Šie žmonės negali plauti indų, skalbti, nes nesuvaldomą norą šlapintis jiems sukelia teškantis vanduo. Neretai jie pasišlapina net prie namų durų, nespėję jų atrakinti. O ką daryti, kai šlapimas išteka orgazmo metu?!

Per pastaruosius 15 metų atsirado nemažai gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) gydymo pokyčių. Juos sąlygojo naujausių klinikinių tyrimų rezultatai. Atrasti nauji gydymo būdai, paaiškėjo ryšys tarp šlapinimosi sutrikimų ir lytinės disfunkcijos, sukurti nauji prognoziniai rodikliai, suteikiantys galimybę geriau numatyti atsaką į paskirtą gydymą.

Šlapinimosi sutrikimų sąvoka apima platų klinikinių ir patofiziologinių simptomų kompleksą, atsirandantį dėl funkcinių, neurogeninių ar organinių urogenitalinės sistemos veiklos sutrikimų ar pažeidimų.

Doc. Rosita Aniulienė, Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė-ginekologė, Moterų konsultacijos vadovė
Gydymo menas
Per pastaruosius metus besikreipiančių dėl šlapimo nelaikymo moterų smarkiai padaugėjo. Jeigu prieš penkerius metus moterys vengė garsiai apie tai kalbėti, slėpė šią ligą, o gydytojui reikėdavo jų klausinėti, tad dabar šios ligos jau nebesivaržoma.

Dirbant paauglių konsultavimo kabinete dažnai atsitinka taip, kad daugiau dėmesio pareikalauja ne dukra, o ją konsultuoti atvedusi mama. Neretai, mergaitei dar nespėjus papasakoti apie savo negalavimus bei problemas, mama įsiterpia su savo sveikatos bėdomis.

Gerai, jeigu, taktiškai nutraukus tokį pasisakymą ir pasiūlius kreiptis į moterų konsultaciją, moteris prityla. Tačiau būna, kai manoma: „Jeigu jau išsiruošiau pas daktarą, tai ir savo klausimu pasikalbėsiu“. Pasitaiko, kai garsiai mąstoma, jog ir vaistai, kurių skiriama dukrai, „tiks ir man, mano negalavimai panašūs“.

Vis dėlto paauglių iki 16 m. negalime konsultuoti be lydinčio asmens – vieno iš tėvų, senelių ar globėjo. Mes, gydytojai, ir nenorime, kad, konsultuojant vaikus, jie išeitų iš kabineto. Tačiau, jeigu dukras palydi ne mamos, o tėvai, jie dažniausiai palieka mus „teate a teate“.