Pirmą kartą Lietuvoje atlikta moterų šlapimo nelaikymo epidemiologinė analizė.
Tyrimo tikslas – nustatyti šlapimo nelaikymo paplitimą moterų tarpe Kauno mieste ir įvertinti statistinius ryšius tarp pagrindinių rizikos veiksnių ir šlapimo nelaikymo.

Metodika.

Atsitiktinės atrankos būdu atrinkta 250 50-70 metų amžiaus moterų 4 Kauno miesto poliklinikose ir 3 PSPC. Moterims paštu išsiųstos anketos, kurių tinkamumas buvo įvertintas bandomajame tyrime. Statistinė analizė atlikta programos SPSS paketu.

Austrijoje išrasta kovoti su vėžiu skirta ląstelių terapija stiprina imuninę sistemą. Šio gydymo rezultatai stulbinami, sensacingą žinią jau skelbia Vakarų Europos žiniasklaida. „Ekstra“ siūlo susipažinti su naujiena, galinčia aukštyn kojomis apversti medicinos pasaulį.

Vienas birželio mėnesio sekmadienis austrei Ulrike Loidl tapo išskirtinis. „Tą dieną ne tik atšvenčiau 33-iąjį gimtadienį, bet ir įžengiau į antrąjį gyvenimą“, – džiaugdamasi sakė moteris, kurios sveikatos būklės prognozės dvejus metus buvo labai blogos.

Laba diena, esu 59 mėtų dirbanti moteris. Nors apskritai sveikata nesiskundžiu, deja, vargina vienas nemalonus sutrikimas – šlapimo nelaikymas. Vaistinėje perku įvairius įklotus, tačiau nesu tikra, kaip išsirinkti geriausią. Galbūt galėtumėte kuo nors patarti? Angelė“

Sulaukę šitokio laiško, susimąstėme – juk iš tiesų vaistinėse yra nemažai minėtu priemonių, inkontinencija (šlapimo nelaikymu) sergančiu žmonių – taip pat nemažai. Tad kaipgi išsirinkti tai, kas tiktu labiausiai ir suteiktų kuo didesnį saugumo jausmą? Sauskelnes ar įklotus? Kokio dydžio? Kada kurį produktą naudoti? Pabandysime padėti atsakyti į šiuos ir kitus iškilusius klausimus.

„Tarp specifinio pobūdžio problemų nurodyčiau stacionarinės ar net apskritai urologinės pagalbos išnykimą didelėje šalies savivaldybių dalyje. Tai trukdo sergantiesiems urologinėmis ligomis laiku patekti į universitetinius ir kitus stambesnius urologijos centrus ir labai komplikuoja pacientų stebėjimą po sudėtingesnių urologinių intervencijų“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Urologijos centro vadovas doc. Feliksas Jankevičius.

Daugybė moterų turi problemų dėl šlapimo nelaikymo, arba vadinamosios inkontinencijos. įprasta manyti, kad jos būdingos tik klimakterinio amžiaus moterims, iš tikrųjų šlapimo deramai sulaikyti negali daugelis gerokai jaunesnių moterų.

Kai kurių specialistų teigimu, 30-40 metų moterys su šia problema susiduria netgi dažniau negu pagyvenusius, nors, be abejo, tai susiję ir su estrogenų stygiumi. Tikslių duomenų apie sergamumą inkontinencija nėra todėl, kad moterys dėl šlapimo nelaikymo neskuba kreiptis į gydytoją. Manoma, kad su šia problema susiduria 30-60 proc. gimdžiusių moterų. Dauguma naudoja specialius įklotus, kurie sugeria nevalingai išsiskiriantį šlapimą čiaudint, kosint ar dirbant fizinį. Daugelis „tempia“ tol, kol situacija tampa katastrofiška.

Ir vyrai, ir moterys turi raumenį tuo pačiu pavadinimu – gaktinis stuburgalio raumuo. Moterims jo skaidulos apgaubia makštį ir palaiko šlaplės tonusą, reguliuoja šlapinimosi procesą. Šio raumens stangrumas yra viena priežasčių, kodėl sulaikome šlapimą.

Vyrams šis raumuo yra šalia prostatos ir šlaplės. Be to, kad šis raumuo yra labai svarbus šlapinimosi funkcijai, jis laikomas ir seksualumą išsaugančiu raumeniu. Deja, tik jį nualinę pagaliau suprantame jo tikrąją reikšmę.

Dėl kokių priežasčių atsiranda ir kartojasi šlapimo organų infekcijos? Sveikų žmonių šlapimas paprastai yra sterilus. Tačiau nesilaikant elementarios higienos reikalavimu gana dažnai žarnyno infekcija patenka į šlapimo organus, kyla į viršų, pasiekia inkstus ir sukelia infekcijas. Štai kodėl kruopšti kasdieninė tarpvietės higiena yra būtina.

Beje, šlapimo takų infekcijomis dažniau serga moterys, gyvenančios aktyvų lytinį gyvenimą. Kodėl? Tiesiog susidaro palanki terpė pakliūti infekcijai.
Ne mažiau svarbūs ir kiti veiksniai. Pirmiausia – silpna imuninė sistema. Organizmo atsparumas mažėja kovojant su infekcija, sergant cukralige, tuberkulioze, onkologinėmis bei įvairiomis peršalimo ligomis.

Niekur negaliu išeiti. Jaučiuosi sugniuždyta. Bijau važiuoti troleibusu, lankytis svečiuose. Nuolat atrodo, kad aplinkiniai užuodžia šlapimo kvapą ir šalinasi manęs, keistai „žvairuoja“ į mane. Net mano vyras vengia su manimi mylėtis. Mano gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia. Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau gimdžiusi“, – rašo keturiasdešimtmetė mūsų skaitytoja.Apie tai, kaip išvengti šlapimo nelaikymo, klausėme „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušere-ginekologę medicinos mokslų daktarę Danguolę Vildaitę.

Apatinių šlapimo takų simptomai susiję su neigiamomis asmens emocijomis ir nemenkomis visuomenės išlaidomis [1]. Jų paplitimas ir sunkumas auga metams bėgant. Kadangi vyresnio amžiaus populiacijos dalis nuolat didėja – tai padidina ir socialinę apatinių šlapimo takų simptomų reikšmę.

Apatinių šlapimo takų simptomai (AŠTS) susideda iš šlapimo susilaikymo simptomų (šlapinimosi dažnis dieną, nikturija, staigus noras šlapintis, šlapimo nelaikymas), simptomų šlapinimosi metu (silpna srovė, smarki ar besitaškanti srovė, trūkčiojama srovė, įtampa, lašėjimas pabaigoje) ir simptomų po šlapinimosi (nevisiško išsituštinimo jausmas, lašėjimas po pasišlapinimo) [2]. Didelis tarptautinių tyrimų skaičius parodė, kad 90 proc. 50-90 metų amžiaus vyrų kenčia nuo AŠTS. Nors AŠTS labai paplitę ir tarp moterų, ši būklė vyrams dažnai būna kartu su prostatos ligomis, todėl vyrų AŠTS gydymas tampa kompleksinis.

Vyresni vyrai dažnai liūdnai juokauja: „kai buvau jaunas, šlapimo srovė skriedavo toli prieki, o dabar – tik ant batų galų“. Gydytojai teigia, kad šis juokelis turi realų pagrindą.

Prostatos išvešėjimas – dažniausia urologinė vyrų liga. Senstant prostata neišvengiamai didėja, nes keičiasi hormonų pusiausvyra. Tai įrodo ir statistika: tarp keturiasdešimtmečių prostatos padidėjimas diagnozuojamas vos 10 proc. vyrų, o iš sulaukusių 80 metų ja serga net 90 procentų.