Aktyvumas-sveikata: kalbėti apie fizinį aktyvumą nebūna per daug 2022-05-25

Šiandien mes vis dažniau susiduriame su įvairiomis socialinėmis iniciatyvomis. Renkame pinigus Ukrainai, aukojame maistą, drabužius. Vykdomi įvairūs socialiniai edukaciniai projektai. Gegužės 24 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Dažnai išgirdęs šios ligos pavadinimą sutrinki, galvoji, kad tai susiję su atmintimi. Ši liga neturi nieko bendra su mūsų smegenų veikla. Kokia tai liga ir kokia nauja su šia liga susijusi iniciatyva yra organizuojama, kalbiname Mantą Chodosevičių, išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ narį ir iniciatyvos „Aktyvumas – sveikata“ vadovą.

 

Mantai, dabar tau yra 31-eri. Ar gyvenime jautiesi savo vėžėse?

– Turbūt, kad ne. Žmonės mano, kad gali save atrasti, bet aš galvoju kitaip. Manau, kad visą gyvenimą aš nebūsiu savęs iki galo atradęs, tokia ir yra esmė – iki gyvenimo pabaigos bandyti save atrasti.

– Papasakok savo istoriją, kaip pasijutai išgirdęs ligos diagnozę? Kaip matai šią situaciją iš šiandienės perspektyvos?

– Diagnozę išgirdau 2017 m. birželio pabaigoje. Bet jau 2010–2011 m. pradėjau jausti įvairius negalavimus, kurie, šiandien jau suprantu, buvo ligos pradžia. Tai paprasčiausi, neretai žmonėms pasitaikantys simptomai: užmaršumas, nuovargis ir pan. Bandai pailsėti, bet neišeina, vis tiek nuolat jautiesi pavargęs. Aš mokykloje ir dviejuose studijų kursuose laisvai galėdavau kalbėti neužsikirsdamas. Kai supratau, kad dabar yra kitaip, mane ištiko šokas. Tada mąsčiau: gal persidirbu, gal per mažai ilsiuosi… Tikrai buvo momentų, kai pirmame, antrame kurse aš ir studijavau, ir dirbau, tikrai daug savęs atiduodavau. Vėliau man pradėjo tirpti kairė kūno pusė. Apie porą dienų kamavo labai keistas jausmas, nusilpo dešinė koja. Nebegalėjau judėti taip, kaip norėčiau. Atsimenu, tada buvau pradėjęs lankyti sporto salę, maniau, kad dėl to skauda koją, gal ten pasitempiau. Tądien kaip tik su mama kalbėjau, ji guodė: ,,Viskas gerai, nusiramink. Turbūt išvargai.“

2017 m. pasireškė nejautra, bet prieš ją prasideda hiperaktyvi jautra. Toks jausmas, lyg tavo viena kūno pusė būtų nudegusi saulėje. Tai tęsėsi apie savaitę. Vėlgi galvojau, kas čia galėtų būti, gal persišaldžiau, gal nervų šaknelių uždegimas, nes aš jau tai buvau patyręs, jutau labai panašius simptomus. Vis raminau save, kad tuoj viskas praeis. Vieną rytą nubudęs įžnybiau sau į kairį šoną, suprantu, kad nieko nejaučiu.

Kaip šiandien atsimenu: atvažiavau ryte į Santaros klinikas, mane pasitiko neorologė. Atnešė pasirašyti dokumentą, kad man įtaria išsėtinę sklerozę. Aš iš karto su tuo sutikau, kad tik nedarytų punkcijos. Vis dėlto reikėjo ją daryti, kad gydytojai galėtų nustatyti tikslią diagnozę.

Minėjai, kad daug domėjaisi apie išsėtinę sklerozę, daug informacijos ieškojai „Google“. Ar taip radai ir draugiją „Feniksai“?

– Aš apie draugiją sužinojau pirmą mėnesį, kai buvo diagnozuota liga. Buvau tylusis stebėtojas. Jeigu gerai pamenu, pirmas renginys, kuriame dalyvavau, buvo dailės terapija. Ten pasiūlė nueiti žmona – pabūti, pabendrauti su likimo draugais, kad būtų lengviau apsiprasti su liga.

Šiandien esi aktyvus narys. Papasakok apie tavo ir draugijos vykdomą projektą „Aktyvumas – sveikata“.

– Aš noriu kalbėti apie fizinį aktyvumą, jo svarbą ir parodyti žmonėms, kaip teisingai, kiek laiko per dieną reikėtų būti aktyviam. Aš pats daug bėgioju ir apskritai stengiuosi būti fiziškai aktyvus. Tikiu, kad tai labai svarbu. Aktyvumas nereiškia, kad turi būti atletas ar dalyvauti varžybose, užtenka, kad kasdien judėtum dėl savęs. Žmogaus organizmas yra sukurtas judėti: bėgioti, šokinėti, bet mes to nebedarome, kaip darydavome vaikystėje.

Viena iš projekto sudedamųjų dalių yra aplikacija, joje žmogus, sergantis lėtinėmis ligomis ar tiesiog norintis užbėgti joms už akių, galės stebėti, kaip atliekami pratimai. Jis pats galės juos atlikti ir įsivertinti, ar teisingai daro. Pratimus rekomenduos pati aplikacija. Vilniaus universiteto mokslininkų paruošti pratimai padės suprasti, ką bent minimaliai reikėtų daryti, kad būtum judantis, sveikas žmogus.

– Organizuojate ir seminarus, konferencijas. Ar tai taip pat projekto „Aktyvumas – sveikata“ dalis?

– Taip. Gegužės 30 dieną vyks mūsų ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto organizuojama mokslinė konferencija. Atvyks daug įdomių lektorių, jie iš mokslinės pusės paaiškins, kodėl fizinis aktyvumas yra svarbus, kokios gali būti pasekmės, jeigu žmogus mažai juda. Maloniai kviečiu dalyvauti arba stebėti tiesioginę transliaciją projekto „Aktyvumas – sveikata“ „Facebook“ paskyroje.