Kasmet tūkstančiai žmonių išgirsta onkologinės ligos diagnozę, praeina nelengvu gydymo keliu ir lieka gyventi su gydymo sukeltomis pasekmėmis. Paulina (vardas pakeitas) po 4 stadijos vėžio gydymo skaičiuoja septintus metus. Ji sako, kad šlapimo nelaikymas yra ta gydymo pasekmė, kuri kelia didelius iššūkius. „Tenka įveikti daug psichologinių sunkumų ir dar įrodinėti gydytojams, kad turi tokią bėdą”, – sako moteris. Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė ragina sergančiuosius drąsiau kalbėti su gydytojais apie šlapimo nelaikymą, nes tik tada bus gauta reikiama pagalba, gydymas ir galimybė kokybiškai gyventi.

Dar pernai prasidėjo paskaitų projektas „Ne išgyventi, o gyventi“. Jį vykdo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir VšĮ Inkocentru. Pasak šio projekto paskaitų lektorės Jurgos Misevičienės, susiduriantiems su prostatos vėžio diagnoze dabar iškyla naujas iššūkis – po gydymo išsaugoti gyvenimo kokybę.

LSMUL Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Lina Bykovienė daugiau nei dešimtmetį domisi šlapinimosi sutrikimais ir būdais padėti šiuos sutrikimus turintiems žmonėms. Prieš du metus ji apgynė disertaciją apie reabilitacijos priemonių efektyvumą moterims, sergančioms dirgliąja šlapimo pūsle. Specialistė sako, kad pasireiškus šlapimo nelaikymui, visuomet pravartu pasisakyti šeimos gydytojui, nes jei nelaikymas atsiranda ūmiai, jo priežastis dažniausiai randama ir pašalinama, pavyzdžiui, ūmaus šlapimo pūslės uždegimo atveju. Jei šlapimo nelaikymas yra lėtinis, tai yra besitęsiantis daugiau kaip 3 mėnesius, ir jei nerandamos to priežastys, vertėtų pasikonsultuoti su FMR gydytoju ir apsvarstyti reabilitacijos priemonių galimybes. Juk prie kai kurių šlapinimosi sutrikimų reabilitacijos metodai demonstruoja didelį efektyvumą.

Šalyje paskelbus karantiną, sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymu, receptinius vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių galima įsigyti neišvykus iš namų, tam pasitelkiant įgaliotus žmones.

Sveikatos apsaugos ministerijoje ne vienerius metus veikianti darbo grupė, skirta spręsti šlapimo ir išmatų nelaikančių žmonių gydymo ir slaugos problemas, pernai parengė išmatų nelaikymo gydymo algoritmą. Prie šio algoritmo sukūrimo prisidėjo Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas, doc. Audrius Dulskas. Pasak specialisto, nors ši liga yra labai stigmatizuota, tačiau tylos sieną sugriauti gali tik pats sergantysis, pradėjęs apie savo bėdas kalbėti su gydytojais.

Vargina šlapimo nelaikymo problema? Ieškote ir nerandate tinkamų jos sprendimo būdų? Norite pajusti gydymo rezultatus kuo greičiau?

Tik klinikoje „Sveikatos garantas“ išmėginkite pačią karščiausią Lietuvą pasiekusią naujieną – individualias dubens dugno raumenų stiprinimo procedūras!

Jūsų dėmesiui pateikiame interviu su Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Ilona Šakiene.

Visame pasaulyje birželio 17 – 23 dienomis minima Tarptautinė Inkontinencijos savaitė. Šių metų šūkių net keletas, jais kviečiama atkreipti dėmesį į svarbiausias problemas: prastą efektyvaus gydymo prieinamumą, pacientų ir slaugytojų nematomumą, vis augančius šio susirgimo mąstus. Lietuvoje Tarptautinės Inkontinencijos savaitės renginius devynerius metus organizuoja VšĮ Inkocentras.

Įvairiais gyvenimo periodais kiekviena moteris rizikuoja susidurti su lengvo laipsnio šlapimo nelaikymo simptomais. Vienas moteris keli ištekėję šlapimo lašiukai labai išgąsdina, kitos greitai susitaiko ir nusprendžia, kad tai neišvengiamas pokytis, kurį reikia priimti. Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė sako, jog galima apsisaugoti nuo lengvo šlapimo nelaikymo ir netgi jo išvengti. Ji atsako į keturis svarbiausius klausimus apie moterų lengvo laipsnio šlapimo nelaikymą.

Kovo 18 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V – 328 pakeista šeimos gydytojo medicinos norma, kurioje nurodyta, kad šeimos gydytojas turi gebėti įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti šlapimo bei išmatų nelaikymą, prireikus, pasitelkdamas kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus.