Pavasarį dažna moteris ima keisti mitybos įpročius, mankštinasi, kitaip sakant, imasi sveikos gyvensenos su tikslu sulieknėti. Kartais tokio projekto imasi ir 45 plius metų vyrai. Tuomet dažnai ištariama frazė „žilė galvon, velnias uodegon“. Suprask, ištiko vyrą, matyt, vidutinio amžiaus krizė arba vyrų „menopauzė“. Kodėl vyrai nusprendžia sveikiau gyventi? Ar toks sprendimas gali būti nulemtas amžiaus sukeltų hormoninių pokyčių? Kokias klaidas daro pradėję gyventi sveikiau? Ir kokios „raudonos vėliavėlės“ vyrams byloja apie būtinybę keisti gyvenimo būdą? Apie viską plačiau netrukus papasakosime.

Praeitų metų rudenį atlikta onkologinių pacientų apklausa atskleidė skaudžią situaciją – 75 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų turi prastą šlapimą sugeriančių priemonių prieinamumą. „Ne vieną dieną analizavome šią situaciją ir ieškojome platesnio išaiškinimo. Tapo aišku, kad problema yra daugiasluoksnė: mažas pacientų informuotumas, medikų neskubėjimas išrašyti kompensavimo receptus ir per mažas kompensuojamų priemonių kiekis, kuris dažnai neužtikrina oraus gyvenimo turint šlapimo ar išmatų nelaikymą“, – sako viena iš apklausos iniciatorių, VšĮ Inkocentras ir POLA organizacijos valdybos narė Jurga Misevičienė.

Tualetiniu popieriumi apvynioti moteriški higieniniai įklotai, vaikiškos servetėlės naudojamos slaugomam žmogui „prausti“ – tai tik dalis istorijų, kurias slaugoje dirbantiems tenka išvysti. Didelis gėdos ir nesmagumo jausmas neretai išaugina aukštas sienas tarp slaugomo žmogaus ir slaugytojo. Pakalbinome įvairiose srityse dirbančias specialistes. Kaip atrodo žmogaus akistata su šlapimo nelaikymu? Ar lengva apie šią ligą kalbėtis? Ko reikia, kad dėl šlapimo nelaikymo neišsivystytų odos iššutimai ir patalpose netvyrotų šlapimo kvapas?

Prieš pusmetį atradau jūsų tinklalapį ir jūsų organizaciją. Porą metų slaugau savo mamą. Jai 95 metai pernai suėjo. Ilgą laiką buvo labai guvi, tačiau nuo 93-ų jos būklė ėmė smarkiai prastėti – aukštas cukrus, onkologija, demencija…