Žiemos šalčiai, šlapinimasis lauke, vandens negėrimas ir dirglios pūslės paūmėjimai 2016-01-28

Ilgai laukę sniego pagaliau jo sulaukėme ir jau pusantro mėnesio gyvename tikroje žiemoje – laikosi žema temperatūra ir sniego netrūksta. Tokie orai sukelia įvairių sveikatos pablogėjimo būklių, ne išimtis ir tuštinimosi sistema. Kokios grėsmes kelia šalti orai ir kaip nuo jų apsisaugoti?

Daiva Ausėnaitė

Vandens trūkumas

Pasak VšĮ Inkocentras vadovės Jurgos Misevičienės, nemažai keblumų sukelia tai, kad žiemos metu žmonės nustoja gerti vandenį. „Kai šalta labiau mėgstama gerti arbatą ar kavą. Kava pasižymi diuretiniu poveikiu, todėl ji skysčių nesulaiko, tik juos išstūmia. Mes įpratę kalbėti ir duoti rekomendacijas vartoti daugiau skysčių vasaros metu, tačiau lygiai taip pat vandenį reikia gerti ir žiemą tam, kad mūsų šlapinimosi aparatas dirbtų nuosekliai. Dėl sumažėjusio skysčių vartojimo gali paūmėti dirglios pūslės sindromas. Tuomet žmogų ima kamuoti dažnas ir staigus noras šlapintis. Todėl arbatą geriau rinktis žolelių, be kofeino. Daugelio mėgiama žalia arbata turi stimuliuojančių medžiagų, nereikėtų labai piktnaudžiauti juoda ir žalia arbatomis. Svarbiausia, kad žiemos metu žmonės nepamirštų gerti vandenį“, – sako J. Misevičienė.

Šlapimo pūslės infekcijas dažniausiai sukelia e. coli bakterija, kuri į šlapinimosi takų sistemą patenka iš storosios žarnos. Dažnai bakterija yra įstumiama į šlaplę lytinių santykių metu. Moteris, kuri negyvena lytinio gyvenimo, šlapimo pūslės uždegimais beveik neserga. Visos kitos turi nemažą riziką.

Pasak specialistės, kuo mažiau yra geriama ir kuo mažiau gaminasi šlapimo, tuo didesnė tikimybė, kad bet kokia bakterija patekusi į šlaplę gali tapti patogenine bei sukelti šlapimo pūslės uždegimą. Reikiamas skysčių kiekis užtikrins, kad bakterijos neužsilaikys, bus išplautos.

„Šlapimo takų infekcijos linkusios kartotis, ypač tuomet, jeigu nebuvo visiškai išgydytos. Nuolat atsinaujinant šlapimo takų infekcijoms, gali atsirasti dirglios šlapimo pūslės sindromas. Tuomet pasireiškia panašūs simptomai kaip ir užsikrėtus šlapimo takų infekcija, bet nėra organinės priežasties ar bakterinio užkrato”, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Per retai šlapinamasi

Sveikam žmogui noras šlapintis priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Jeigu žmogų kamuoja dirgli šlapimo pūslė, noras šlapintis yra dažnesnis ir beveik nesusijęs su išgerto skysčio kiekiais.

Sveika šlapintis iki 8 kartų per dieną, jeigu šlapinamąsi mažiau, vadinasi, žmogus per mažai išgeria arba tai yra kokios nors ligos požymis. „Jeigu žmogus šlapinasi tik 2 kartus per dieną, reikia paieškoti to priežasčių, rekomenduočiau pasitikrinti cukrą, nes sergant diabetu dažnai nejaučiamas noras šlapintis ir žmogus prikaupia daug šlapimo. Geriantys tik kavą galvoja, kad jie turėtų šlapintis retai, tačiau yra atvirkščiai: kava turi diuretinį poveikį, šlapimas gaminamas gan aktyviai. Geriant tik kavą, skysčiai imami iš tarpląstelinių tarpų, organizmas džiūsta. Dėl to galima pastebėti žiemos metu, kad yra sausesnė oda, plaukai elektrinasi, rankos šerpetoja. Visa tai rodo drėgmės trūkumą. Jeigu mes neatstatome prarastų skysčių kiekio, tai nieko gero nebus“, – sako Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

Rekomenduojama kilogramui kūno masės suvartoti 30 ml vandens – tai leis užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.

Dirgli pūslė

22 proc. moterų turi dirgliosios pūslės sindromą. „Jis pasireiškia tuo, kad moteris staiga užsinori pasišlapinti ir tas noras yra toks stiprus, jog sunku šlapimą nulaikyti. Pavyzdžiui, moteris skuba namo, užeina staigus noras tuštintis, ji bando tai valdyti ir kai jau rakina duris, gali išbėgti keli lašeliai šlapimo ar net įvykti pilnas pasišlapinimas“, – aiškina J. Misevičienė.

Pasak specialistės, per mažas išgeriamo skysčio kiekis šį mechanizmą tik sustiprina. „Dėl mažo skysčio kiekio, šlapimas darosi tirštesnis, jis tamsėja. Jo koncentracija labiau dirgina šlapimo pūslę ir nors paties šlapimo būna labai nedaug, tačiau noras šlapintis būna labai stiprus. Net ir nedidelis tokio šlapimo kiekis vis kelia norą šlapintis, todėl moteriai ima atrodyti, kad ji į tualetą eina dažniau nei įprasta“, – sako J. Misevičienė.

Penktadalis moterų turinčių dirglią šlapimo pūslę po kiekvieno lytinio akto gali jausti diskomfortą, jausti perštėjimą. Jei geriama per mažai skysčių, grėsmingos bakterijos nėra pašalinamos iš lytinių organų sistemos. Lytinio akto metu vyras gali mechaniškai kai kurias bakterijas nustumti gilyn į makštį. Ir taip sukuriamos sąlygos formuotis įvairiems uždegimams, pradedant šlapimo takų, baigiant makšties“, – aiškina Inkocentro vadovė.

Per žiemą augantys „akmenys“

Dėl per mažo skysčio kiekio vartojamo žiemos metu, šis periodas, vaizdžiai sakant, tampa „akmenų auginimo“ laikotarpiu. „Turintys akmenų inkstuose ir vartodami per mažai skysčių savo būklę tik blogina, akmenys gali didėti. Blogesne situacija pavadinčiau kai yra labai smulkūs akmenukai arba taip vadinamas smėlis. Kad jį praplautume, turime daugiau gerti. Turintiems polinkį į akmenų formavimąsi, esant būklei dar iki inkstų akmenligės, rekomenduočiau kuo daugiau gerti skysčių. Mes galim sau padaryti meškos paslaugą žiemos metu negerdami pakankamai vandens“, – atkreipia dėmesį J. Misevičienė.

Ji pataria moterims, kurios turi polinkį sirgti uždegimais ir cistitais šaltuoju metu laiku prisiminti spanguoles ir bruknes. „Jeigu geriam mažai ir dėl to šlapinamės mažai, bakterijos turi labiau palankesnes sąlygos nukeliauti iki šlapimo pūslės ir ten sukelti uždegimą. Moterims, kurios linkusios sirgti cistitais, žiemos metu rekomenduojama reguliariai pavartoti spanguolių ekstrakto maisto papildų ar pagerti bruknių lapų arbatos“, – sako Inkocentro vadovė.

Šlapinimasis lauke per šalčius

Gyvenant mieste net nekyla minčių apie šlapinimąsi lauke, tačiau kaimo vietovėse gyvenantys žmonės labai dažnai naudojasi lauko tualetais ar iš viso bėga į krūmus. „Jeigu tai vienkartinis pasišlapinimas – tai nieko baisaus, šlapinimosi trukmė nėra labai ilga, kelnes po to užsimaunam ir kuo greičiau atgal į šiltą patalpą. Svarbiausia, kad kojos būtų šiltai“, – šypteli J. Misevičienė.

Kaime gyvenantys žmonės yra įpratę tuštintis lauke, jiems žiemos šalčiai tokios žalos nesukels kaip miestiečiui, kuris atvažiavo į gamtą pasigrožėti žiemos grožiu. „Deja, bet mūsų šalyje neretai į gamtą važiuojama išgerti nesaikingus kiekius alkoholio, tuomet šlapimo gaminasi daugiau ir šlapinimosi trukmė ilgėja, tuo pačiu didėja rizika nušąlti. Reikia atsiminti, kad išgėrus alkoholio sušąlama greičiau“, – įspėja specialistė.

Laikantis šių nurodymų apšalti ar peršalti kažkurią kūno vietą tikimybė sumažėja:

  • Kad būtų išvengta kūno dalių sušalimo ar nušalimo, reikėtų rinktis medvilninius ar vilnonius apatinius baltinius, kad prie kūno nebūtų sintetinių audinių.
  • Rengtis kelis rūbų sluoksnius, kad būtų svogūno principas.
  • Žiūrėti, kad nešąltų kojos, kad šiluma nebūtų prarandama per galvą.

Dar keli patarimai, kurie apsaugos nuo dirgliosios pūslės paūmėjimų ir šlapimo takų infekcijų:

  • 2-3 kartus per dieną išgerkite po stiklinę spanguolių sulčių.
  • Kartą į savaitę galima išgerti stiklinę meškauogių lapų arbatos.
  • 6 stiklines šalto vandens pakeiskite 6 stiklinėmis šilto vandens.
  • Per dieną išgerkite ne daugiau kaip 2-3 puodelius kavos ar juodos arbatos.
  • Bent kartą per dieną skirkite 1 minutę Kėgelio pratimams – sutraukite ir atleiskite makšties raumenis 15 kartų.
  • Nusistatykite laikrodį ir šlapintis eikite ne dažniau kaip kas 2 valandas, vėliau laiką tarp šlapinimųsi stenkitės ilginti.