Šlapimo nelaikymas. Moterų istorijos ir svarbi informacija apie pagalbą bei valstybės paramą esant diagnozei 2022-06-27

Neįgalioji Danguolė prieš dvidešimt metų po įvykusios traumos neteko galimybės vaikščioti ir įgijo ligą – šlapimo nelaikymą. Jos kasdienybė – šlapimą sugeriančios priemonės, kova su odos iššutimais ir nuolatinės paieškos pigesnių priemonių. Kaunietė Gitana susilaukusi antrojo vaiko suvokė, kad nusičiaudėjus visuomet išbėga šlapimo ir ji jau negali to kontroliuoti. Moteris ėmė ieškoti būdų, kaip atitolinti šlapimo nelaikymą. Pateikiame jums dviejų labai skirtingų moterų kovos su šlapimo nelaikymo progresavimu ir gyvenimu su šia liga strategijas. Šias moteris vienija noras, kad šlapimo nelaikymas neatimtų iš jų galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą.

 

Gitanos istorija

„Moterys mėgsta sakyti „po Naujų/nuo pavasario/po gimtadienio imsiuos kokių nors pokyčių gyvenime“. Aš irgi esu gerbėja tokių „proginių“ pokyčių. Kartą draugė pakvietė pasimankštinti nauja mankšta – ant batutų. Kažkaip labai linksmai atrodė, kai žiūrėjau internete, kaip ta mankšta vyksta. Visai nesusimąsčiau, kad šita mankšta man gali netikti. Su užsidegimu pasakiau draugei, kad čia bus mano sveikesnio, fiziškai aktyvesnio gyvenimo pradžia. Tai bus mano šių metų pokytis“, – prisimena kaunietė Gitana.

Jau po poros minučių šokinėjimo ant batuto moteris suprato, kad kažkas ne taip. Labai norėjosi į tualetą, bet juk pamena, kad prieš pat užsiėmimą buvo nuėjusi. „Per užsiėmimą į tualetą bėgau du kartus. Pasibaigus treniruotei trenerė pasiūlė išgerti arbatos, pasikalbėti. Tokiam nedideliam moteriškam ratelyje smagiai šnekėjomės, leidom laiką. Trenerė užvedė kalbą apie mano lakstymą į tualetą, suglumau, kažkaip buvo nesmagu apie tai kalbėti. Pasirodo, mankšta ant batutų parodo tikrąją problemą, jeigu moteris turi polinkį į šlapimo nelaikymą. Aš pagimdžiau du vaikus, visi nėštumai buvo sunkūs, darė cezarį. Kai susimąsčiau turėjau pripažinti sau, kad man jau pradėjo ryškėti šlapimo nelaikymo požymiai: nusičiaudėjus porą kartų pajutau, kad ištekėjo šlapimas, jeigu užeina noras šlapintis, tai turiu kuo skubiau bėgti, nes atrodo nenulaikysiu“, – pasakoja Gitana.

Batutų treniruotes vedanti trenerė Donata moterį patikino, kad jei mankšta ant batutų iš pradžių išryškina problemą, tai jie labai sėkmingai ją ir sprendžia. Ir ji buvo teisi. „Aš jau tris mėnesius porą kartų per savaitę mankštinuosi ant batutų. Jokių tokių ištekėjimų nusičiaudėjus daugiau nepastebėjau, užsinorėjus šlapintis galiu ir pakentėti. Manau, kad mankštindama visą kūną aš neblogai mankštinu ir dubens raumenis. Ir mūsų trenerė nuolat pabrėžia, kad šokinėjant būtent dubens raumenys puikiai įsijungia ir stiprėja. Turiu pripažinti, kad sprendimas vaikščioti į batutų treniruotes buvo pats geriausias mano gyvenimo pokytis. Fiziškai jaučiuosi gerai, neliko to nepatogumo ir nerimo dėl čiaudėjimo ar kosėjimo viešose vietose“, – džiaugsmingai pasakoja moteris.

Ji mano, kad kol kas mankštinimasis atitolina ligos progresavimą. „Suprantu, kad šlapimo nelaikymas kaip liga yra linkęs stiprėti ir greičiausiai man apie jį reikės galvoti ir ateityje. Bet tikiuosi, kad su mankštomis aš labai į tolimą ateitį nustumsiu šią problemą, kai reikės vaistų ar kokio kito gydymo“, – sako Gitana.

 

Pagalba sau prasideda nuo problemos pripažinimo

VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė visoms moterims siūlo įdiegti kelis įpročius, kurie leistų pamiršti apie tokias „moteriškas“ bėdas kaip keli ištekėję šlapimo lašeliai.

„Po paskaitų neretai prie manęs prieina moterys ir prisipažįsta, kad jas vargina išbėgantys keli lašeliai šlapimo. Tačiau jos tą priima kaip moteriško kūno ypatybę. Neva kitaip ir negali būti, kai esi gimdžiusi ir tau buvo darytas Cezaris. Daugelis vadina tai moteriška paslaptimi, nes dėl to jos ilgainiui būna priverstos pirkti šlapimą sugeriančius paketus ir juos dėveti kasdien. Ir net negalvoja, kad tai yra šlapimo nelaikymas. Moterų manymu, šlapimo nelaikymas, kai jau bėga per kojas,“ – sako gydytoja Jurga Misevičienė.  – „Neturi būti normalu, kad kosint, čiaudint ar juokiantis išbėga šlapimo keli lašeliai. Tai pirmi kūno siunčiami signalai, kad dubens dugnas nusilpęs, kad jį reikia stiprinti. Išbėgantys šlapimo lašeliai įspėja moteris, kad reikia kažko imtis. Negalima į šiuos dalykus nekreipti dėmesio, būklė linkusi sunkėti. Tačiau įvedus kelis naujus įpročius viskas gali susitvarkyti ir puikiai išsispręsti“.

Jurga Misevičienė siūlo pokyčius pradėti nuo situacijos priėmimo, pripažinimo sau, kad su manimi yra negerai. „Visi pokyčiai prasideda nuo aiškaus suvokimo, kas nepatinka ir ką norima keisti. Moteris turi sau pasakyti, kad tie keli išbėgantys lašeliai tai nėra „nieko tokio“, kad ji jau nelaiko šlapimo ir kad reikia kažko imtis, kad  ties šitais keliais lašeliais viskas ir pasibaigtų, nes gali pasibaigti, jeigu moteris tą priims, supras ir pradės ieškoti pagalbos“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė.

 

Kompleksas gyvenimo būdo pokyčių

„Pats lengviausias būdas pastiprinti dubens dugną, kuris nekainuoja nieko – tai Kėgelio pratimai, kitaip dubens dugno raumenų mankšta. Reikia kasdien bent 30 kartų, dar geriau 50-60 kartų, sutraukti ir atpalaiduoti makšties raumenis“, – sako J. Misevičienė.

Internete galima rasti iliustracijų ir animuotų video, kaip teisingai atlikti Kėgelio pratimus. „Galima lankyti jogos, pilateso užsiėmimus, jie turės teigiamos įtakos bendrai fizinei būklei. Tačiau jeigu mes kalbam apie tai, kad reikia tvarkyti „išbėgančių šlapimo lašelių“ būklę, tuomet mankštinimasis turi būti tikslingesnis, daugiau dėmesio skiriant dubens dugno raumenų stiprinimui. Tikrai efektas nuo dubens dugno mankštų būna, nes nemankštinami raumenys nyksta, atrofuojasi, neatlieka savo funkcijos. Dubens dugno raumenų funkcija yra amortizuoti fizinio krūvio metu šlapimo pūslės spaudimą, kad nebėgtų šlapimas iš pūslės, kad sfinkteris teisingai dirbtų“, – sako specialistė.

Ant J. Misevičienės, anksti įvardijus sau problemą ir ėmus stiprinti dubens dugną mankštomis, galima užkirsti kelią šlapimo nelaikymo progresavimui. „Nuolat prisimenant apie save, apie savo dubens dugno raumenis ir juos vis reguliariai mankštinant galima puikiai senti be jokių šlapimo ištekėjimų“, – sako gydytoja.

VšĮ Inkocentras vadovė siūlo visą sąrašą naujų įpročių, kuriuos įdiegus į savo kasdienybę, pajusite efektą. Pagerės ne tik dubens dugno raumenų būklė, tačiau bus teigiamas poveikis visam organizmui ar atskiroms jo sistemoms.

„Jeigu jau moteris susidūrė su keliais ištekėjusiais šlapimo lašeliais, tai siūlau neapsiriboti tik viena priemone. Reikalingas kompleksas naujų gyvenimo įpročių, nes tokiu atveju jau negalima imtis tik kažko vieno ir žiūrėti, ar veikia. Kuo daugiau visko bus daroma, tuo geresnis bus efektas. Jeigu jau nusprendėte keisti gyvenimo būdą, tai kodėl nepakeitus daugiau?“ – šypsodamasi klausia gydytoja J. Misevičienė.

 

Štai specialistės siūlomas naujų įpročių sąrašas:

  • Šlapimo pūslės treniruotės. Mokom pūslę nereaguoti į klaidingus signalus ateinančius iš smegenų. Reikia eiti reguliariai šlapintis, bent kas 2 valandas, norite ar nenorite. Nereguliaraus šlapinimosi tvarkymas yra pirmas žingsnis tvarkantis su skubos šlapimo nelaikymu. Jeigu moteris per dažnai laksto į tualetą, tuomet reikia eiti kas valandą. Būna net moteris nelabai turi kuo šlapintis, bet yra jausmas, kad ji nori į tualetą.
  • Užsirašykite pas gydytoją ginekologą. Medikai patikrins, ar nėra infekcijos. Esama infekcija (pavyzdžiui, lėtinė šlapimo takų infekcija) gali provokuoti dažną norą šlapintis.
  • Pokyčiai mityboje: vengti produktų, dirginančių šlapimo pūslę. Kava, kakava, šokoladas, gazuoti gėrimai, citrusiniai vaisiai, citrusinių vaisių sultys, pomidorai, aštrūs prieskoniai – mažinkite šių produktų vartojimą arba atsisakyti visai. Gerkite pakankamai vandens – 30 ml vienam kūno masės kilogramui.
  • Susikurkite raminantį ritualą. Kiekvienas žmogus žino, kas jį ramina. Šilta aromatinė vonia, knyga ir skani arbata, pokalbis su drauge, giminaite. Jeigu dienos metu niekaip nepavyko rasti laiko pasimankštinti, tai vakare, net ir sėdint lovoje galima įsijungti ramią muziką, užsidegti žvakę, pamedituoti, sutraukti 30 kartų dubens raumenis. Susikurkite savo ritualą, kurio metu atgausite emocinę ramybę ir dar pamankštinsite dubens dugno raumenis.

 

Danguolės istorija

Vilnietė Danguolė prieš 20 metų patyrė stuburo traumą. „Šlapimo nelaikymas pasireiškė iš karto. Su gydytojais daug apie tai nekalbėjau, tada man buvo išrašytas receptas šlapimą sugeriančioms priemonėms ir viskas. Teko pačiai mokytis gyventi su šlapimo nelaikymu. Iš pradžių nenorėjau priimti fakto, kad teks visą likusį gyvenimą ne tik sėdėti neįgaliojo vežimėlyje, bet dar ir būti su sauskelnėmis“, – pasakoja Danguolė.

Moteris net tada sugalvojo treniruotę savo šlapimo pūslę, tikėdamasi, kad ji išmoks eiti į tualetą „pagal laikrodį“ kas 3 valandas ir nereikės naudoti šlapimą sugeriančių priemonių. „Mano eksperimentas nepavyko, teko jį nutraukti. Porą kartų savo sugalvotu laiku nepatekau į tualetą… Supratau, kad turiu susitaikyti su tuo, jog turiu šlapimo nelaikymą“, – prisimena moteris.

Ji per aštuonis mėnesius bandymų būdu atsirinko sau tinkamiausias šlapimą sugeriančias ir kitas reikalingas priemones. „Deja, bet mano ligos pradžioje valstybė kompensuodavo tik vieną sauskelnę per parą. Turėjau spręsti sunkias finansines dilemas, kai už nedidelę neįgaliojo išmoką turi įsigyti ir vaistų, ir sauskelnių, ir dar turi skirti pinigų kitiems buitiniams reikalams. Pinigų labai trūko, tad išmokau stebėti vaistinių nuolaidas sauskelnėms, odos priežiūros priemonėms. Jei naudosi tik vieną sauskelnę per parą – tai čia garantuotas bus iššutimas ar net pragula“, – dalinasi Danguolė.

Moteris sako, kad neseniai valstybė pradėjo kompensuoti jai dvi šlapimą sugeriančias priemones per parą. „Tai svari pagalba, tačiau tenka už įprastas, geresnes priemones primokėti, nakčiai reikia paklotų, reikia odos priežiūros priemonių, nes nuolatinis buvimas su šlapimą sugeriančiais gaminiais reikalauja atidesnės odos priežiūros. Esu turėjusi iššutimų ir pragulų – tai dabar stengiuosi užkirsti tam kelią. Kas mėnesį tam išleidžiu nuo 50 iki 100 eurų. Man tai didelė suma“, – sako neįgali vilnietė.

Jos manymu, ir dėl kvapo kontrolės, ir dėl odos būklės yra geriau dažniau pasikeisti šlapimą sugeriančią priemonę. „Kuo ilgiau būni su viena priemone, tuo blogiau būna. Kaip sakau, negerai „užsisėdėti“ vienoje priemonėje. Kam  save ten šutinti? Jeigu tik žmogaus neriboja finansai, patarčiau dažniau jas keisti,“ – sako Danguolė. – „Neįgalumas, šlapimo nelaikymas tik kažkuriam laikui mane pristabdė, kol susivokiau, kol priėmiau naują gyvenimo realybę, bet paskui įstojau į universitetą, įsitraukiau į neįgaliųjų organizacijų veiklą. Gal toks mano charakteris, bet nenorėjau, kad mano gyvenimas sustotų. Susitaikius su kūno pokyčiais, galima gyventi apynormalį gyvenimą“.

 

Valstybės parama

VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė sako, kad šlapimo ir išmatų nelaikymas – tai ligos, kurios bene labiausiai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Šią ligą turintys žmonės kasdien susidūria su gausybe iššūkių.

„2018 metais liepos mėnesį iš esmės pasikeitė šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo sistema ir kompensavimo pagrindu tapo šlapimo nelaikymo diagnozė. Diagnozę žmogui nustatyti gali ir šeimos gydytojas. Iki šio pokyčio buvo 42 500 pacientų, gaunančių kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones. Per du metus net 35 proc. išaugo skaičius pacientų, gaunančių kompensaciją šlapimą sugeriančioms priemonėms. Ligonių kasų duomenimis, 2019 m. 24 proc., 2020 – 11 proc. padidėjo gaunančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones. Per du metus 35 proc. arba apie 15 000 žmonių išdrįso kreiptis į medikus, įvardyti, kad turi šlapimo nelaikymą ir sulaukti valstybės paramos. VLK duomenimis, 2021 metais jau 185 000 pacientų gavo kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones“, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Turint diagnozę žmogus ne tik gauna kompensaciją šlapimą sugeriančioms priemonėms įsigyti, tačiau tai leidžia jam toliau kokybiškai bendrauti su medikais, ieškant sprendimų – gyvenimo būdo korekcijų, medikamentų ar chirurginio gydymo. „Diagnozė neabejotinai leidžia žmogui tikėtis tolimesnio medikų konsultavimo, kažkokių sprendimų jo ligai kontroliuoti ar išgydyti. Be diagnozės jie ir šlapimą sugeriančias priemones turi pirkti iš savų lėšų. Diagnozuoti gali ir šeimos gydytojai, nebūtina siųsti pacientą pas gydytoją urologą. Diagnozavus šią ligą, žmogaus gyvenime prasideda teigiami pokyčiai – jis gauna paramą iš valstybės (kompensacija šlapimą ir išamtas sugeriančioms priemonėms: nuo 30 arba 60 vnt. per mėnesį priklausomai nuo šlapimo nelaikymo laipsnio), jis gauna medikų konsultacijas, ieškomi sprendimai, kaip kontroliuoti ligą ar ją išgydyti. Tad tylėti tikrai neverta, apie šlapimo nelaikymą būtina pasikalbėti su savo šeimos gydytoju“, – pataria gydytoja, VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.