Šlapimą sugeriančių gaminių sugrupavimas ir pacientų apklausa 2023-03-23

Valstybinė ligonių kasa pateikė pasiūlymą, kaip sugrupuoti slaugos priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes). Savo pasiūlymus šiuo klausimu teikė ir VšĮ „Inkocentras“. Naują grupavimą, kuris lems, kokios priemonės liks kompensuojamų prekių sąraše, sveikatos apsaugos  ministras jau pasirašė. VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė dalinasi savo įžvalgomis.

Grupavimas įvyko

Grupuoti slaugos priemones užsimota, nes nuo 2023 metų sausio 1 d. įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis įvestos pacientų priemokų lubos. Jei grupavimas nebūtų pakeistas, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąraše liktų labai nedaug priemonių. Tam, kad nenukentėtų pacientai, reikėjo sugrupuoti priemones iš naujo. Kad pacientai nenukentės buvo deklaruota praeitų metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais vykusiuose Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose. Valstybinė ligonių kasa teigė, kad grupavimu siekta užtikrinti geresnį gyventojų aprūpinimą kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis, siekiant, kad nesumažėtų jų prieinamumas ir galimybė pacientams rinktis, t.y.  gauti jiems tinkamas kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones.

„Ligonių kasos darbo grupės tikslai tikrai džiugina, juk siekiama pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Gera žinia, kad į kai kuriuos mūsų siūlymus buvo atsižvelgta. Pavyzdžiui, atskyrė moteriškus ir vyriškus įklotus, nes jeigu būtų palikę vienoj grupėj, vyriški būtų likę už borto, t. y. būtų išmesti iš kompensuojamųjų prekių sąrašo. Taip pat šias priemones išskirstė į kelias sugeriamumo grupes, tad pacientams tikrai pasirinkimas bus. Nebėra grėsmės, kad kokybiškas įklotas nebus kompensuojamas. Dėl paklodžių buvo rizika, kad didžiosios iškris iš kompensuojamųjų sąrašų, dabar panašu, kad liks.

Tačiau naujame grupavime iškyla grėsmės dėl sauskelnių. VLK darbo grupės sauskelnių grupavimo principuose yra vertinamas tik išskiriamo šlapimo tūris mililitrais ir priemonės tipas, tačiau visiškai neatsižvelgiama į sauskelnių dydį, t.y. paciento kūno sudėjimą  Mes siūlėm skirstyti pagal priemonės dydį, tačiau ministerija patvirtino Ligonių kasos skirstymą, kur visi dydžiai sudėti į vieną grupę. Išlieka grėsmė, kad kompensuojamų sauskelnių sąrašo kiekvienoje grupėje liks tik mažiausių dydžių priemonės. Pacientų dažniausiai naudojami dydžiai yra M ir L. Paskutiniame vykusiame posėdyje, kuriame buvo pristatyti planuojami grupavimo pokyčiai, buvo pažadėta, kad kompensuojamų prekių sąraše bus palikta visų dydžių bent po viena prekę.  Tai reiškia, kad didesnį sauskelnių dydį dėvintis pacientas bus priverstas rinktis tokį sąraše likusį kompensuojamą produktą, kuris nebūtinai atitiks jo poreikius,  arba  jam beliks  sau tinkamą kokybišką produktą  pirkti už pilną kainą. Taip pacientai bus diskriminuojami dėl kūno sudėjimo, o  tai jau skandalas“, – sako J. Misevičienė.

 

Slaugos standartai

„Būtent sauskelnių sugrupavimas kelia mums nuogąstavimus, kad dėl to sumažės pacientų pasirinkimo galimybės, nes kompensuojamų sąraše liks mažiau prekių. Gali iškristi didelių dydžių sauskelnės, nors Ligonių kasos pažadėjo, kad nors vienas produktas bus. Tad kokie produktai liks? Greičiausiai patys pigiausi. Pigiausios prekės esančios kompensuojamų prekių sąraše, pacientų poreikių greičiausiai neatitinka, nes VLK pernai pateikta sauskelnių nupirkimo analizė rodo, kad per metus yra nuperkama tik 6 proc. pigiausių sauskelnių. Svarbu suprasti, kad nėra tokio gaminio, kuris vienodai tiktų visiems be išimties vartotojams. Todėl tam, kad būtų patenkinti kiekvieno vartojo individualūs poreikiai yra būtinas platus šlapimą sugeriančių gaminių asortimentas“, – sako sako VšĮ „Inkocentras“ vadovė J. Misevičienė. – „Taip pat yra grėsmė, kad gali bloga linkme keistis kokybiškos slaugos suvokimas. Sauskelnių vartotojai didžia dalimi yra slaugomi pacientai. Tokių pacientų slaugoje labai svarbi šlapimą sugeriančių priemonių kokybė. Nesant slaugos kokybės, atsiranda kitų medicininių problemų: odos pažeidimai, šlapimo takų infekcijos, griuvimai paslydus ant pratekėjusio šlapimo. Visai tai atsilieps PSDF išlaidoms, jos išaugs. Išlaidų mažinimas turėtų prasidėti nuo pamatinių dalykų – kokybiškos slaugos, kai slaugomam žmogui parenkama jam tinkamiausia priemonė įvertinus jo savarankiškumą, šlapimo nelaikymo pobūdį, jo veiklą, padėtį ir kitus individualius poreikius. Tad pacientų pasirinkimo galimybės ir slaugos ISO standartų užtikrinimas išlieka mus neraminančiais klausimais“.

 

Pacientų apklausa

„Mūsų dėmesys šiemet telksis į lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir mes sieksime išsiaiškinti, kaip pakinta jų gyvenimo kokybė susidūrus su šlapimo nelaikymu, kokie gyvenimo būdo pokyčiai, naudojami šlapimą sugeriantys produktai leidžia jiems tikėtis geresnės ligos kontrolės. Su trimis nacionalinėmis pacientų organizacijomis sutarta dėl didelės imties tyrimo apie pacientų gyvenimo kokybę turint šlapimo/išmatų nelaikymą. Kartu su pacientų organizacijomis (POLA, Išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“, Lietuvos neįgaliųjų sąjunga) planuojame vykdyti tęstinę pacientų apklausą apie gyvenimo kokybę turint šlapimo nelaikymą. Sieksime išsiaiškinti, kaip kinta sergančiųjų kasdieniai įpročiai, mobilumas prasidėjus šlapimo nelaikymui; kokias priemones iš kompensuojamųjų sąrašo jie renkasi, kokių nesirenka ir kodėl; kiek papildomai skiria lėšų šlapimo/išmatų kontrolei ir t.t. Liepos 1 d. turėtų įsigalioti naujas kainynas. Manau, jis privers pacientus keisti savo kasdienius higienos įpročius, slaugantys šlapimą nelaikančius artimuosius taip pat keis savo slaugos įpročius. Mūsų planuojama vykdyti didelės apimties pacientų apklausa atskleis, kaip pacientai priima visas reformas, daromas dėl jų gerovės. Inkocentras stebės situaciją, rinks informaciją ir atsiliepimus iš pacientų. Jeigu taps aišku, kad pacientai skundžiasi suprastėjusia kokybe ir slauga,  kreipsimės į valdžios institucijas ir kelsime klausimą apie slaugos kokybę ir sergančiųjų gyvenimo kokybę“, – sako J. Misevičienė.