Esu neįgali 11 metų. Man buvo tik 16 metų, kai sėdau į neįgaliojo vežimėlį. Kartu su neįgalumu išgirdau dar vieną diagnozę – šlapimo nelaikymas. Tikrai buvo nelengva, nes be to, kad turi didžiulę psichologinę traumą dėl viso pasikeitusio gyvenimo ir čia dar tai! Esu ne vilnietė, iš Kėdainių rajono.

Turėjau savo gydytojai aiškinti, jog man priklauso šlapimą sugeriantys gaminiai, kas yra tie kateteriai ir šlapimo surinkėjai. Aš juk tik tik tapau neįgali – man viskas baisu, man liūdna, trauma, kodėl nesulaukiu pagalbos iš tų, kurie turėtų žinoti ir man padėti sumažinti tą adaptacinį stresą?

Rugsėjo 24 d. rytą Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko diskusija apie slaugos priemonių prieinamumo gerinimą sergant inkontinencija. Šią diskusiją inicijavo VšĮ Inkocentras ir ji yra tąsa diskusijos, vykusios Seime šių metų birželio mėnesį.

Jūsų dėmesiui pateikiame santrauką svarbiausių minčių, kurios buvo išsakytos Tarptautinės inkontinencijos savaitės metu surengtoje diskusijoje Seime.

Tėčiui po prostatos vėžio operacijos prasidėjo šlapimo nelaikymas. Papasakojo mama, tėtis visiškai užsidarė, yra piktas, net nenori būti vienoje patalpoje. Man buvo labai skaudu. Santykiai su tėčiu visuomet patys geriausi, mes nuo mažens buvom geriausi draugai.

Minint Inkontinencijos savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su VšĮ Inkocentras surengė diskusiją „Ar priimant sprendimus pavyks peržengti asmeninę stigmą?“

Pirmieji šlapimo nelaikymai man prasidėjo kažkur prieš penkis metus. Aišku, patyriau nemažą šoką. Gydytoja paaiškino, jog tai dėl gimdymo. Kelis metus, kol auginau vaikutį, su tuo stengiausi susigyventi. Buvo ir tokių liūdesio, gal net depresijos dienų, savaičių. Paskui ėmiau ieškoti informacijos internete. Skaičiau daug, nors reikia pasakyti, kad lietuvių kalba informacijos ne per daugiausia. Radau internete ir žmonių atsiliepimų.

Inkocentro partnerio ir draugo Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos pranešimas NORDEN projekto rėmuose „ Pilietinės visuomenės ir lygių galimybių spektras neįgaliųjų tolerancijos link“

Nori, kad kiti gerbtų tavo teises, tavo laisvę, tavo asmenybę, gerbk kitus”

Tolerancija yra pripažinimas kitiems žmonėms tos dvasinio gyvenimo laisvės, kurią žmogus pripažįsta pats sau.