Parašyti jums mane paskatino jūsų tinklalapyje spausdinami žmonių laiškai. Buvau šią vasarą tokioje situacijoje, kuri mane labai sukrėtė, vis dar negaliu pamiršti. Nusprendžiau, parašysiu, nes tai gali būti naudinga kitiems. Ir turiu klausimą, tikiuosi, jūs turėsite į jį atsakymą.

 

Jau porą metų domiuosi sveika gyvensena, tuo pačiu ir dvasingumu, dvasiniu augimu. Daug dirbu, uždirbu, bet viduje buvo didelė tuštuma. Draugė nusitempė į vieną seminarą, paskui apsilankiau keliose stovyklose, kur buvo daug meditacijų, savęs pažinimo praktikų. Man tai iš tikrųjų padėjo sutvarkyti vidinį nerimą, jaučiu, kad po jų būnu tarsi užsipildžiusi iš vidaus. Daug dalykų supratau, daug išsiaiškinau apie save, daug vidinių žaizdų buvo atidengta ir apgydyta… Ir šią vasarą išsiruošiau su grupe moterų į vieną iš tokių stovyklų. Šį kartą viskas buvo kitaip, nes atėjau tenai ne kaip tuščias indas, į kurį reikia pilti. Aš dalyvavau jau be to buvusio alkio, su didesniu kiekiu žinių ir aš ėmiau matyti tas moteris, kurios buvo su manimi. Nustojau būti egoistiška. Ir kai ėmiau girdėti ir kitų žmonių istorijas pamačiau, kad tai irgi yra resursas.

 

Dieve, kokias istorijas pasakojo tos moterys! Aš verkiau, kai klausiausi jų atvirų liudijimų – vyrų išdavystės, sunkių ligų diagnozės, prarasti pinigai, neįgyvendintos svajonės. Mane apgyvendino su moterimi, kuri pagimdė keturis vaikus. Mus skiria dvidešimt metų. Bet atrodė, kad šviesmetis. Ji pavargusi nuo gyvenimo, nuo nesibaigiančių rūpesčių, pareigų ir atsakomybių. Ta moterų stovykla – tai šeimos dovana jai 45-ečio proga. Mes kalbėjomės kas vakarą, mačiau, kiek nedaug dėmesio ji skiria sau, ir išvaizdai, ir vidiniam pasauliui. Kažkaip užėjo kalba apie nėštumus, gimdymus, nes aš irgi norėčiau turėti didelę šeimą, daug vaikų. Ir ta moteris ėmė pasakoti apie visko pasekmes kūnui. Mane tai labai sukrėtė. Jai 45 metai, o ji jau turi mažo laipsnio šlapimo nelaikymą! Ji tikino, kad tokia yra moterų dalia, ir kad man irgi taip bus, tai neišvengiama.

 

Šios moters gyvenimas, jos pilka išvaizda, jos negebėjimas džiaugtis, nuolatinis rūpestis visais ir viskuo, savęs užmiršimas – man tai buvo didelis sukrėtimas. Kalbėjausi apie tai su savo draugėmis, papasakojau mamai ir tetai. Visos turėjo savo nuomonę. Mama ir teta sakė, kad vaikai ir perdėtas pasinėrimas į motinystę gali „išdžiovinti“ moterį. Draugės galvoja, kad čia visgi meilės sau stoka. Reikia mokėti skirti laiko sau, negalima pamiršti savęs. Kitaip gyvenimas tave išgręš kaip skudurą.

 

Aš noriu šeimos, bet nenoriu dėl to prarasti gyvenimo džiaugsmą, nenoriu susenti anksčiau laiko ir labiausiai nenoriu, kad jau nuo 45-erių man reikėtų šlapimą sugeriančių įklotų. Kaip to išvengti? Ar galima kažką padaryti, kad taip nenutiktų?

 

Dėkoju už jūsų atsakymą

Simona, Vilnius

 

Atsako VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė

 

Nėštumas ir gimdymas paveikia kiekvienos moters dubens raumenyną. Ir jūsų aprašytos moters situacija tikrai nėra reta išimtis. Tačiau nereikėtų išsigąsti ar atsisakyti noro sukurti šeimą ir susilaukti vaikų. Esate jauna, tad turite laiko pasirūpinti tuo, kad netektų susidurti su šlapimo nelaikymu.

Siūlyčiau pasidomėti Kėgelio pratimais ir dubens dugno mankštomis. Net neabejoju, kad jūsų pamėgtose moterų stovyklose gali vykti ir dubens dugno stiprinimo užsiėmimai. Paieškokite tokių stovyklų, tokie užsiėmimai vyksta ir sporto klubuose.

Raumenys stiprėja, kai yra mankštinami. Dubens dugno raumenis būtina stiprinti, to naudą pajusite nėštumo gimdymo metu ir vėlesniais gyvenimo metais. Klimakteriniu periodu daugeliui moterų ima reikštis šlapimo nelaikymo požymiai. Tad turite nemažai laiko pasirūpinti savo sveikata, savo kūnu, kad kuo ilgiau nebūtų prarastas gyvenimo džiaugsmas.