Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VUL SK) neseniai įsigijo ir praktiškai pradėjo naudoti modernią įrangą, skirtą apatinių šlapimo takų simptomų nustatymui bei klinikiniam diagnozės patvirtinimui.

Interviu su Dr. Aušra Černiauskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos ir urologijos centro gydytoja urologe 

Šlapimo nelaikymas – aktuali ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema. Net jeigu jis yra lengvo laipsnio ir nesunkiai išgydomas, neigiamai veikia žmogaus pasitikėjimą savimi, trukdo jo socialiniam gyvenimui, darbui. Šio sutrikimo varginami žmonės neretai pradeda riboti bendravimą.

Daugelis netgi savo gydytojui nedrįsta prisipažinti, kad juos vargina šis negalavimas. Taip elgdamiesi jie lieka vieni su savo problema, dažnai taip ir nesužino, kad yra specialių slaugos priemonių, kurias tinka naudoti esant lengvam šlapimo nelaikymui. Pavyzdžiui, moterys tam naudoja paprastus higieninius įklotus, kurie šiuo atveju nėra tinkamas pasirinkimas.
Dažna šlapimo nelaikymo priežastis – gimdymo traumos, ginekologinės operacijos ir lytinių hormonų balanso sutrikimas. Šlapimo nelaikymo problemų dažnai patiria moterys po gimdymo. Dažnai šlapimas nevalingai išsiskiria dėl įtampos, pavyzdžiui kosint, juokiantis, keliant sunkius daiktus. JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 47 proc. moterų yra patyrusios tokį šlapimo nelaikymą.

1978 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įvardijo, kad sveikata – ne tik ligos nebuvimas, bet ir visavertis fizinis, protinis ir socialinis gerbūvis. Jam įvertinti atliekami gyvenimo kokybės tyrimai. Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp šlapimo nelaikymo ir moterų gyvenimo kokybės.

Senstant visuomenei, dažnėja tiek demencijos, tiek ir šlapimo nelaikymo atvejų. Įvairių autorių duomenimis, šlapimo nelaikymas vargina nuo 11 iki 90 proc. demencija sergančių ligonių. Šis sutrikimas sukelia medicininių, psichologinių ir socialinių problemų.

Ligoniai kenčia nuo odos sudirginimo ir pragulu, dažniau serga šlapimo organų infekcijomis, darosi labiau priklausomi nuo juos prižiūrinčių asmenų, o pastarųjų pečius užgula dar sunkesnė našta. Kadangi problemą sukelia įvairios priežastys, jos sprendimas taip pat turi būti kompleksinis.

Prof. Wilhelmo Huebnerio iš Vienos padedami Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) urologai atliko dvi naujas operacijas. Per jas ligoniams įsiūtas specialus tinkliukas leis palengvinti šlapimo nelaikymo problemą turinčių vyrų gyvenimą. Iki šiol tokios operacijos Lietuvoje nebuvo daromos.

Funkcinių apatinių šlapimo takų (AŠT) sutrikimų terminu neretai apibūdinama visa grupė patologinių būklių: šlapimo nelaikymas, neurogeninė šlapimo pūslė, hiperaktyvi šlapimo pūslė (HŠP), gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), intersticinis cistitas ir lėtinis prostatitas.

Daugybė žmonių, ir ne tik pagyvenusio amžiaus, kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Literatūros duomenimis, vyresniu nei 60 mėty amžiaus grupėje šlapimo nelaikymu gali skystis iki 40 proc. žmonių, o tarp vyresnių nei 75 mėty – net iki 80-90 proc. Taip pat teigiama, kad ši problema kamuoja kas trečią moterį.

Apie šlapimo nelaikymą anksčiau buvo vengiama kalbėti, tačiau paskutiniais metais ši tendencija kinta. Ir tai teisinga, nes tik pripažindami problemą galime ją išspręsti. Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo ištekėjimas, sutrikus normaliam šlapinimosi mechanizmui.

Priešinės liaukos vėžio gydymui yra naudojamas ultragarsu reguliuojamas transperininis 1-125 ar Pd-103 šaltinių implantavimas. Svarbiausi brachiterapijos būdai yra tradicinis sėklų implantavimas po atlikto planavimo ir planavimas implantavimo dieną. Ilgalaikio ligonių stebėjimo duomenimis, pacientų išgyvenimo be ligos atkryčio rezultatai po brachiterapijos ir radikalios prostatektomijos nesiskiria.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta moterų šlapimo nelaikymo epidemiologinė analizė. Tyrimo tikslas – nustatyti ligos paplitimą tarp 50-70 metų Kauno miesto moterų ir įvertinti statistinį ryšį tarp pagrindinių rizikos veiksnių ir šlapimo nelaikymo.

Lapkritis visose Šeimos vaistinėse yra skirtas šlapimo nelaikymo problemai spręsti.

Apie tai, kodėl kito mintis pasirinkti šią temą, koks yra vaistinės organizuojamų renginių tikslas ir kokią pagalbą galima suteikti sutrikimo kamuojamiems žmonėms, papasakos vaistinės vedėja Birutė Danisevičienė. Kaip Jums kilo mintis Šeimos vaistinėse organizuoti renginius, nagrinėjančius šlapimo nelaikymo problemą?