Šlapinimosi sutrikimų sąvoka apima platų klinikinių ir patofiziologinių simptomų kompleksą, atsirandantį dėl funkcinių, neurogeninių ar organinių urogenitalinės sistemos veiklos sutrikimų ar pažeidimų.

Dažnas negalavimas

Vienas dažnų šlapinimosi sutrikimų, pasitaikančių klinikinėje praktikoje – šlapimo nelaikymas, o dažniausia (1/3 atvejų) jo priežastis – vadinamoji dirgli (hiperaktyvi) šlapimo pūslė.

Vilniuje, „Villon“ viešbutyje, vykusioje gydytojų konferencijoje buvo išsamiai aptarta šlapimo nelaikymo ir dirglios šlapimo pūslės klinikinė problematika. Vilniaus universiteto Šeimos medicinos centro vedėjas doc. Vytautas Kasiulevičius auditorijai pateikė tipišką klinikinę situaciją: į gydytoją kreipėsi pacientas, kuris skundėsi, jog nelaiko šlapimo, nevalingai pasišlapina ir dėl to patiria įvairių nepatogumų. Kaip galime šiam pacientui padėti? Į tai labai kvalifikuotai atsakė konferencijos pranešėjai. Kauno medicinos universiteto Fiziologijos katedros prof. Egidijus Kėvalaitis auditorijai pristatė šiuolaikinę šlapimo nelaikymo mechanizmų reguliacijos sampratą, naująsias moterų šlapimo nelaikymo diagnostikos ir gydymo metodikas aptarė KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja doc. Rosita Aniulienė. Šlapimo nelaikymo korekcijos, gydymo patirtimi pasidalino Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Urologiįos centro gydytoja med. dr. Aušra Černiauskienė, KMU Urologijos klinikos gydytojas med. dr. Darius T. Vumbeckas. Konferencijai pirmininkavo Vilniaus universiteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vedėjas doc. Virginijus Šapoka ir doc. Vytautas Kasiulevičius.
Farmacijos kompanija „Pfizer“ pristatė vieną modernių savo produktų – selektyvų preparatą Detrusitol (faterodine). Tai pirmasis antimuskarinis (anti M-cholinerginis) vaistas, specialiai sukurtas hiperaktyvios šlapimo pūslės ligos gydymui.

Šlapinimosi funkcijos reguliacija

Sveikas žmogus šlapinasi vidutiniškai 7 kartus per parą. Šlapinimosi procesą „prižiūri“ smegenų tilte (ponš) esantis reguliacijos centras, kaktinėje žievės srityje esantys neuronai valdo atitinkamą šlapintis norinčio individo elgseną. Šlapinimosi cikle svarbus vaidmuo tenka šlapimo pūslei, kurią išraizgo somatinės ir autonominės nervų sistemos skaidulos, išeinančios iš nugaros smegenų. Jų mediatoriai per receptorius veikia šlapimo pūslės sienelės tonusą, sutraukia ar atpalaiduoja išorinį ir vidinį šlaplės raukus (sfinkterius), detruzorių. Detruzorių funkcijai svarbiausi M-cholino ir betaadreno receptoriai, šlapimo pūslės kaklelio ir šlaplės – alfa-adrenoreceptoriai.

Priežastys. Gydymas 

Dažniausios šios šlapimo nelaikymo priežastys:

• šlapimo takų infekcija;
• šlapimo pūslės akmenys, svetimkūniai, vėžys;
• nugaros smegenų pažeidimai (išsėtinė sklerozė ir kt);
• anatominiai apatinių šlapimo takų ir dubens dugno pažeidimai (po operacijų, gimdymo, trauminiai, senatviniai);
• dirglios šlapimo pūslės liga (sindromas).

Gydant antimuskarininiams vaistams tenka svarbiausias vaidmuo: jie blokuoja M-cholinoreceptorius ir atpalaiduoja „sudirgusio“ detruzoriaus lygiuosius raumenis.

Šiuo metu klinikinėje praktikoje yra vienintelis preparatas, specifiškai veikiantis, koreguojantis hiperaktyvios šlapimo pūslės mechanizmus – Detrusitol. Jis specifiškai, per muskarino receptorius, slopina svarbiausią ligos komponentą – per didelį šlapimo pūslės aktyvumą.

Anot med. dr. A.Černiauskienės, klinikiniai tyrimai įrodė Detrusitol efektyvumą gydant dirglios šlapimo pūslės ligą:

• Detrusitol 64 proc. daugiau negu placebas sumažino šlapinimosi dažnį;
• 43 proc. pacientų visiškai normalizavo šlapinimosi dažnį (rečiau negu 8 kartus per parą);
• 46 proc. sumažino šlapimo nelaikymo epizodų skaičių;
• 54 proc. labiau negu placebas sumažino skubos šlapimo nelaikymo epizodų dažnį;
• 36 proc. sumažino sauskelnių poreikį;
• 30 proc. sumažino naktinio šlapinimosi dažnį.

Clemeth D. ir kiti nurodo, kad gydant Detrusitol nikturijos epizodų skaičių pavyksta sumažinti iki mažiau nei dviejų per naktį.
Gydymas Detrusitol reikšmingai pagerina sergančiųjų dirglios šlapimo pūslės liga gyvenimo kokybę – net 61 proc. pacientų nurodė jaučiantys būklės pagerėjimą.
Detrusitol šlapimo pūslę veikia selektyviau negu oksibutininas (vaistas, vartojamas šlapimo nelaikymui gydyti), todėl geriau toleruojamas pacientų, dukart rečiau sukelia vieną nemaloniausių anticholinerginių efektų – burnos sausumą. Tik 9 proc. Detrusitol vartojusių pacientų nutraukė gydymą dėl šalutinių reiškinių ir net 32 proc. – vartojusiųjų oksibutininą.
Detrusitol kompensuojamas 50 proc. pacientams, sergantiems neuromuskuline disfukcija (N 31).