Šlapimo takų ligos gali paūmėti po lytinių santykių 2008-09-11

Panašių nusiskundimų pasitaiko ne taip jau retai. Problema ta, kad pačios pacientės šlapimo takų ligų nesieja su lytinio gyvenimo įpročiais, o be reikalo. Be to, dažnai gydytojai negali atlikti nemokamai daugelio brangesnių tyrimų, o pacientėms per brangu mokėti. Todėl jos tik „apsigydo“ iki kito karto. Apžvelgsiu trumpai keletą šlapimo takų ligų, kurios gali atsirasti ar paūmėti dėl lytinių santykių.

Cistitas yra šlapimo pūslės, o uretritas – šlapimo kanalo uždegimai. Šias ligas, be kitų žinomų priežasčių, provokuoja ir lytiniai santykiai. Cistitas gali paūmėti nuolat praktikuojant kai kurias lytinio akto formas, kai nenusiprausiama lytinių organų po analinio ar oralinio lytinio akto arba kai lytinis aktas pradedamas pakankamai nesudrėkus moters lytiniams organams, kai klitoris jaudinamas sausai. Cistitas ir uretritas dažnai paūmėja ir mėgėjoms turėti lytinių santykių per mėnesines.

Paprastai ši liga prasideda ūmiai. Staiga atsiranda perštėjimas, „varinėjimas“ šlapintis. Šlapinantis skauda, šlapime neretai matyti kraujo. Pasišlapinus beveik nepalengvėja, o jei palengvėja, tik labai trumpam. Ilgainiui nepilnai išsigydžius, kai kurios moterys pradeda nelaikyti šlapimo.

Šlapimo nelaikymas paprastai vargina moteris, perkopusias per penkiasdešimtmetį. Tačiau būna, kad šlapimo nelaikymu skundžiasi ir jaunos, ypač po gimdymo ar nėštumo metu, taip pat apkūnios moterys.

Kartais šlapimo nevalingai išteka pačiu netinkamiausių momentu. Taip pat ir orgazmo metu, kai moteriai intensyviai susitraukia ne tik makšties, bet ir šlaplės raumenys.

Gydantis nuo šlapimo nelaikymo be gydytojo skirtų medikamentų, dar patariama kuo mažiau vartoti kofeino, alkoholio, rūgščių sulčių, aštrių prieskonių. Visa tai dirgina šlapimo pūslę. Taip pat reikėtų „nekankinti“ šlapimo pūslės ir reguliariai lankytis tualete.

Norint apsisaugoti nuo cistito ir uretrito, prieš lytinius santykius patartina pasišlapinti ir nusiprausti. Po lytinių santykių reikėtų padaryti tą patį. Be to, vyro varpa prieš lytinį aktą taip pat turi būti švari.

Intymumo pamokėlės 

Man 24 melai, mano diagnozė – cistitas, uretritas ir šlapimo nelaikymas, o mano sveikatos istorija stora ir prigrūsta visokių tyrimų. Viskas prasidėjo prieš 4 metus, ligų pradžią sieju su pirmaisiais lytiniais santykiais. Vaikinas buvo man pirmas, tas pats vaikinas ir dabar. Partnerių iki manęs jis turėjo. Pradžioje man buvo nustatytas cistitas, jis ir paūmėja kartais po santykių. Daug kartų buvo skirta antibiotikų, tirtos chlamidijos ir ureaplazmos, keletą kartų gydžiausi makšties grybelį. Išsigydžiusi sveika būnu kokį mėnesį ar du, po to vėl blogai. Dabar jau kartais nelaikau šlapimo, tai pasitaiko ir santykių metu. Ką man daryti?
S.

Vilniaus šeškinės poliklinikos moterų konsultacijos vedėja, gydytoja akušerė – ginekologė Vilma Vasjanova:

– Esant tokiai sudėtingai situacijai kaip Jūsų, artimiausio paūmėjimo metu patariu pirma atsisakyti bet kokių lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) viso tyrimo ir vėliau gydymo proceso metu. Būtini tyrimai: šlapimo bendras, šlapimo pasėlis, makšties išskyrų tepinėlis ir pasėlis, chlamidijų, ureaplazmų, mikoplazmų tyrimai. Galbūt ir genitalijų herpeso tyrimai. Toliau – pagal situaciją. Gydykite ir partnerį, jei bus nustatytas koks nors infekcijos sukėlėjas.