Šlapimo nelaikymo sąsajos su moterų gyvenimo kokybe 2008-04-01

1978 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įvardijo, kad sveikata – ne tik ligos nebuvimas, bet ir visavertis fizinis, protinis ir socialinis gerbūvis. Jam įvertinti atliekami gyvenimo kokybės tyrimai. Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp šlapimo nelaikymo ir moterų gyvenimo kokybės.

Santrauka.

1978 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įvardijo, kad sveikata – ne tik ligos nebuvimas, bet ir visavertis fizinis, protinis ir socialinis gerbūvis. Jam įvertinti atliekami gyvenimo kokybės tyrimai. Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp šlapimo nelaikymo ir moterų gyvenimo kokybės. Tyrimo metodika: momentinis tyrimas. Atsitiktinės atrankos būdu atrinkta 730 (50-70 metų) moterų keturiose Kauno miesto poliklinikose ir trijuose pirminės sveikatos priežiūros centruose. Į tyrimą įtrauktos 135 moterys. Respondentės užpildė King’s sveikatos klausimyną. Statistinė analizė atlikta programos SPSS paketu. Rezultatai: 24,4 proc. moterų nurodė, kad jų dabartinė sveikata yra bloga ar labai bloga. 58,5 proc. respondenčių teigė, kad šlapimo pūslės sutrikimai vidutiniškai ar labai įtakoja jų gyvenimą. Kas trečia moteris teigė, kad liga riboja jų kasdienę veiklą, pusė respondenčių nurodė fizinio aktyvumo apribojimus, psichologinę įtampą. Mažiausiai liga įtakoja bendravimą su žmonėmis ir asmeninius santykius šeimoje. Vertindami sveikatos būklę grupėse pagal šlapimo nelaikymo tipus, nustatėme, kad mišrus tipas ir dirgliosios šlapimo pūslės sindromas turi didesnės neigiamos įtakos sveikatai nei įtampos šlapimo nelaikymas. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas fizinio aktyvumo apribojimo skyriuje. Išvados: sergančios šlapimo nelaikymu moterys blogiau vertina savo sveikatos būklę nei sveikos, daugiau kaip pusė respondenčių nurodė, kad šlapimo pūslės sutrikimai vidutiniškai ar labai įtakoja jų gyvenimą. Labiausiai šlapimo nelaikymas susijęs su moterų fizinio aktyvumo ir kasdienės veiklos apribojimais bei prastesne savijauta. Įtampos šlapimo nelaikymas mažiau susijęs su prastesne moterų gyvenimo kokybe nei dirgliosios pūslės sindromas bei mišrus šlapimo nelaikymas.

Reikšminiai žodžiai: moterų šlapimo nelaikymas, įtaka moterų sveikatai, gyvenimo kokybė, King’s sveikatos klausimynas.

Sonata Barilienė 1996 m. baigė KMU. 1997-2001 m. mokėsi akušerijos ir ginekologijos specialybės rezidentūroje KMUK. Nuo 2002 m. KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos doktorantė, akušerė ginekologė. Domėjimosi sritis – uroginekologija. EI. paštas sonataba-riliene@yahoo.com

Prof. Rūta Nadišauskienė, nuo 2001 m. KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, KMU tarybos narė, 1996 m. apgynė medicinos daktarės disertaciją. Paskelbė per 100 mokslinių straipsnių. Europos akušerių ir ginekologų asociacijos valdybos narė. Mokslinių tyrinėjimų sritys: reprodukcinė sveikata, infekcija akušerijoje ir ginekologijoje.

Doc. dr. Rosita Aniulienė su pagyrimu 1990 m. baigė KMU, 1993 m. baigė akušerijos ir ginekologijos rezidentūrą. Nuo 1993 m. iki 1995 m. dirbo gydytoja akušere ginekologe Krikščioniškuose gimdymo namuose. 1995 m. įstojo į KMU Akušerijos ir ginekologijos doktorantūrą. 1999 m. baigusi doktorantūrą apgynė daktaro disertaciją. Nuo 2000 m. dirba KMUK Moterų konsultacijos administratore, o nuo 2005 m. – KMU docente. 2006 m. baigė KMU visuomenės sveikatos vadybos magistrantūrą. Parašiusi per 30 mokslinių straipsnių. Irena Nedzelskienė 1981 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo taikomosios matematikos inžinierės specialybę ir pradėjo dirbti inžiniere Vilniaus“ Ventos“ mokslinių tyrimų institute. Nuo 1983 iki 1994 m. dirbo KMU Biomedicininių tyrimų institute inžiniere. Nuo 1994 m. dirba inžiniere programuotoja KMU Dantų ir burnos ligų klinikoje.

ĮVADAS
1978 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įvardijo, kad sveikata – ne tik ligos nebuvimas, bet ir visavertis fizinis, protinis ir socialinis gerbūvis [1].

Remiantis gyvenimo kokybės tyrimu galima apskaičiuoti sergamumo bei gydymo veiksmingumo rodiklius. Pasaulyje parengta daug klausimynų, skirtų gyvenimo kokybei vertinti. Skiriami du klausimynų tipai – generiniai ir ligai specifiniai klausimynai. Generiniai klausimynai sudaryti iš bendrųjų gyvenimo kokybės rodiklių, kuriems vėliau suteikiama skaitmeninė išraiška. Tokie klausimynai (pvz., Goteborgo gyvenimo kokybė (Goteborg Quality of Life), Trumpas variantas 36 (Short Form 36), Notingemo sveikatos profilis {Nottingham Health Profile), Ligos įtakos profilis (Sickness Impact Profile) ir kt.) pakankamai tobuli ir patvirtinti naudojimui, labiau tinkami tyrimams, kur plačios populiacijos ir klinikinių sąlygų ribos. Jie netinkami tyrimams, kur nagrinėjama siaura, pvz., šlapimo nelaikymo problema. Priežastis – yra rizika, jog gali susidaryti plačios ir nelyginamos pacientų grupės. Kaip šių klausimynų naudojimo trūkumas įvardijamas mažas jautrumas [2]. Norint pagerinti gyvenimo kokybės klausimynų jautrumą, sudaryti ligai specifiniai klausimynai. Juose klausimai formuluojami kryptingai, iškeliamos problemos, kurias galėtų sąlygoti tam tikra liga. Skaitmeninė rezultatų išraiška leidžia nustatyti kliniškai svarbius pokyčius per tam tikrą laikotarpį arba, pavyzdžiui, po gydymo.

Gyvenimo kokybės klausimynai dažniausiai yra pildomi pačių pacientų arba juos pildo medikas, kalbėdamasis su pacientu. Tokia apklausa nebrangi, tai geras metodas informacijai rinkti. Svarbu, kad klausimų formuluotė būtų lengvai suprantama. Skirtingos populiacijos charakteristikos, skirtinga kultūra bei žmonių mentalitetas gali turėti įtakos apklausos rezultatams. Dėl klaidingai suprastų klausimų galimybės galimi dideli išvadų iškraipymai, todėl svarbu kiekvieną klau-simyną patikrinti bandomuosiuose tyrimuose. Naujausi klausimynai turi standartinę bazinę struktūrą. Juos dažniausiai sudaro nuo 1 iki 8 skyrių, kur kiekvienas skirtas pagrindiniams gyvenimo kokybės aspektams įvertinti. Vertinama socialinė funkcija (gebėjimas susitikti ir bendrauti su žmonėmis), kasdienės veiklos apribojimai, jausmai ir emocinė būsena, miego sutrikimai, skausmo jutimas, santykiai šeimoje, ligai specifiniai simptomai.

Šlapimo nelaikymas – tai liga, turinti įtakos moterų darbingumui, emocinei būsenai, fizinei veiklai, galimybei keliauti, gali trikdyti santykius šeimoje. JAV įkurto Specialaus senėjimo komiteto (angį. The Special Committee on Aging) duomenimis, šlapimo nelaikymas patenka tarp keturių svarbiausių sveikatos būklę bei gyvenimo kokybę įtakojančių būsenų tarp vyresnio amžiaus moterų (kartu su Alzheimerio liga, regėjimo sutrikimais, osteoporoze su kaulų lūžiais) [3].
Tyrimo tikslas. Įvertinti sąsajas tarp šlapimo nelaikymo ir moterų gyvenimo kokybės.

TYRIMO METODIKA

Atliktas momentinis tyrimas. 2005 m. kovo 8 d. gautas Kauno regioninio biome-dicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (Nr. BE-2-10) vykdyti tyrimą.

Atsitiktinės atrankos būdu atrinkta 730 moterų 50-70 metų iš keturių Kauno miesto poliklinikų ir trijų pirminės sveikatos priežiūros centrų. Atrankai naudoti gydymo įstaigose registruotų pasirinkto amžiaus moterų sąrašai, iš kurių visiško atsitiktinumo tvarka atrinkta reikiama imtis.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

  • moteris, Kauno miesto gyventoja,
  • amžius – 50-70 metų, nediagnozuota psichikos sutrikimų.

Neįtraukimo į tyrimą kriterijai:

  • moteris serga neurologine liga, galinčia sukelti šlapimo nelaikymą;
  • moters anamnezėje – operacija dėl šlapimo nelaikymo.

Tyrime dalyvavo Dainavos, Šilainių, Šančių ir Centro poliklinikų bei KMU Šeimos medicinos klinikoje, UAB „Vivat vita“ ir A klinikoje registruotos moterys. Moterims paštu buvo išsiųstos anketos, kurių tinkamumas įvertintas bandomojo tyrimo metu. Į anketas atsakė ir jas paštu grąžino 46 proc. respondenčių. Iš 336 grąžintų užpildytų anketų į tyrimą įtrauktos 323. Atmesta 13 anketų, kuriose nustatyti tyrimo protokolo pažeidimai (5 anketose nurodytas amžius neatitiko tyrimui pasirinktos grupės, 6 anketose į tuos pačius klausimus pateikti keli atsakymai) arba tyrimo neatitikę kriterijai (2 moterys, užpildžiusios anketą, sirgo sunkia neurologine patologija (į klausimą apie gretutines ligas atsakė, kad turi invalidumą dėl apatinės kūno dalies paralyžiaus). Iš323 tyrime dalyvavusių moterų 138 (42,7 proc.) nurodė turinčios šlapimo nelaikymo problemų. Šios moterys užpildė King’s sveikatos klausimyną. Anketose moterys atsakė į specifinius klausimus. Remiantis atsakymais moterys buvo suskirstytos į tris grupes pagal pagrindinius šlapimo nelaikymo tipus. Trijų moterų, nurodžiusių, kad turi šlapimo nelaikymo problemų, vėliau nebuvo galima priskirti nė vienam iš galimų šlapimo nelaikymo tipų, todėl į analizę buvo įtrauktos 135 anketos.

Leidimas naudoti King’s sveikatos klausimyno lietuvišką versiją gautas iš „Novartis“ farmacinės kompanijos. Klausimyną sudaro 21 klausimas, suskirstytas į devynis skyrius (dabartinė sveikatos būklė, šlapimo pūslės sutrikimų įtaka gyvenimui, kasdienės veiklos apribojimai, fizinio aktyvumo apribojimai, galimybių bendrauti su žmonėmis bei šeimyninio gyvenimo apribojimai, įtaka santykiams su partneriu, jausmai, miego ir energijos stygius, šlapimo pūslės sutrikimų sunkumo įvertinimas). Kiekvienas klausimas buvo vertinamas nuo 1 iki 4 balų. Skyriuje apie santykius su partneriu įtrauktas penktas galimas atsakymas: „Klausimas man netinka“ (tiems atvejams, kai moteris partnerio neturi), siekiant išvengti neatsakytų klausimų. Kiekvieno skyriaus rezultatai apskaičiuojami pagal panašią formulę, gauti rezultatai sudedami, nė vienas skyrius neskiriamas kaip svarbesnis. Galutiniai skyrių rezultatai galimi nuo 0 iki 100 balų. Kuo didesnė skaitinė reikšmė, tuo didesnis gyvenimo kokybės pažeidimas.

Surinkti duomenys sukaupti duomenų bazėse (struktūrinio modelinio registro kontingentas, sudėtinio tyrimo kontingentas). Statistinė analizė atlikta naudojant programą SPSS. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Kolmogorov-Smirnov testu nustatėme normalųjį kiekybinių dydžių skirstinį. Dviejų grupių vidurkiams palyginti taikytas Stjudento (t) testas, o daugiau nei dviejų grupių – dispersinė analizė. Daugkartiniams poriniams palyginimams taikytas Bonferoni testas (siekiant nustatyti, kurie vidurkiai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas lyginimo aposteriorinis kriterijus (post hoc). Lygindami kiekybinius duo-menis, kurie neturi normaliojo skirs-tinio, taikėme neparametrinių dydžių lyginimo testus. Skirtumui tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti taikytas Mano-Vitnio (Mann-Whitney) testas.jei grupių daugiau nei dvi – Kruskalo-Voliso (Kruskal-Wallis) testas. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti taikytas chi kvadrato (x2) kriterijus.

REZULTATAI

Siekiant reprezentuoti Kauno miestą, imtis sudaryta iš 7 gydymo įstaigose registruotų moterų. Daugiausia užpildytų anketų grąžino Šilainių ir Dainavos rajonų moterys, atitinkamai – 55,1 ir 50,3 proc. Kiek mažiau – 46,4 proc. – atsakiusiųjų buvo KMU Šeimos medicinos klinikai priklausančios gyventojos, likusių keturių gydymo įstaigų moterys grąžino nuo 29,9 iki 36,6 proc. anketų. Moterų (n=135) charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.
Šiek tiek mažiau į tyrimą pateko 61-65 metų moterų (20,7 proc), kitų aktyvumas buvo panašus – apie 26 proc. Paaiškėjo, kad tirtoje grupėje akivaizdžiai vyrauja mišrus šlapimo nelaikymo tipas. Jam būdingus požymius nurodė 2/3 moterų (n=92), tuo tarpu įtampos šlapimo nelaikymui ir dirgliajai šlapimo pūslei būdingus požymius nurodė tik po 15 proc. moterų (n=22 ir n=21) (1 pav).

Tirtoje grupėje tik 3 (2,2 proc.) moterys teigė, kad jų dabartinė sveikatos būklė yra gera ar labai gera (įvertinta 0 ar 25 balais). 33 (24,4 proc.) moterys nurodė, kad jų sveikata yra bloga ar labai bloga (įvertinta 75 ar 100 balų), o daugiausia moterų – 99 (73,3 proc.) – teigė, kad jų sveikata patenkinama (įvertinta 50 balų). Palyginus moterų dabartinės sveikatos būklės įvertinimą įtampos šlapimo nelaikymo, dirgliosios šlapimo pūslės ir mišraus šlapimo nelaikymo grupėse, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (x2= 1,579,1.1.=4, p=0,812). Atlikus dispersinę analizę, balų vidurkiai beveik nesiskyrė: įtampos šlapimo nelaikymo grupėje – 54,6 (SN12,5), dirgliosios šlapimo pūslės grupėje – 56 (SN13,5), mišraus šlapimo nelaikymo grupėje – 56,5 (SN13.3) (p>0,05). Kadangi šis tyrimas yra dalis KMU atliekamos moterų šlapimo nelaikymo epidemiologinės analizės, mes turėjome galimybę palyginti tiriamąją grupę su sveikomis moterimis (n=185). Sveikos moterys nepildė King’s sveikatos klausimyno, tačiau kitoje anketoje atsakė į klausimą „Kaip šiuo metu vertinate savo sveikatos būklę“. Sveikų moterų grupėje net 67 (36,2 proc.) teigė, kad jų sveikata yra gera ar labai gera, 107 (56,8 proc.) – teigė, kad patenkinama, tik 13 (7,0 proc.) moterų nurodė, kad sveikata yra bloga ar labai bloga. Nustatėme, kad sergančios šlapimo nelaikymu moterys statistiškai reikšmingai blogiau vertina savo sveikatos būklę (2 pav.). Taikant Mann-Whitney testą, rangų vidurkių skirtumas (sergančių šlapimo nelaikymu – 199,9, nesergančių – 130,7) taip pat statistiškai reikšmingas (p<0,001).

Tiriant, kiek šlapimo pūslės sutrikimai įtakoja moterų gyvenimą, daugiausia res-pondenčių nurodė, kad įtaka yra nedidelė (37 proc.) arba vidutinė (36,3 proc). 22,2 proc. moterų atsakė, kad įtaka yra labai didelė, 4,4 proc. galvoja, kad ši problema visiškai neįtakoja jų gyvenimo. Reikšmingas skirtumas tarp grupių pasirodė esąs tų tarp moterų, kurios teigė, kad įtaka yra didelė. Sergančios mišriu šlapimo nelaikymu moterys dažniau nurodė didelę įtaką nei moterys sergančios įtampos šlapimo nelaikymu ir dirgliosios šlapimo pūslės sindromu (p<0,05).
Vidutiniškai ir labai kasdienę moterų veiklą namuose šlapimo nelaikymas ribojo 46 (34,1 proc.) moterų, o kasdienę veiklą ne namuose – 50 (37 proc.) moterų. Reikšmingų skirtumų tarp trijų grupių nenustatėme.
Tirdami fizinio aktyvumo apribojimus, nustatėme, kad pusė mišriu šlapimo nelaikymu sergančių moterų teigė, jog liga vidutiniškai ar labai įtakoja fizinę veiklą, kita pusė teigė, kad truputį ar visai neįtakoja. Nedidelis skirtumas ir sergančiųjų dirgliosios šlapimo pūslės sindromu grupėje (42,9 ir 57,1 proc). Tuo tarpu moterys, turinčios įtampos šlapimo nelaikymo problemą, dažniau teigė, jog fizinė jų veikla nenukenčia (81,8 proc). Statistiškai reikšmingą skirtumą (p<0,05) pavyko nustatyti lyginant įtampos šlapimo nelaikymo ir mišraus nelaikymo grupes (pirmosios balų vidurkis buvo 29,6 (SN25.7), antrosios – 49,8 (SN32,9). Lygindami rangų vidurkius (Kruskal-Wallis testas) šiame klausimy-no skyriuje reikšmingą skirtumą patvirtinome (x2=6,443,11=2, p=0,04).

Tik penktadalis (20,7 proc.) moterų teigė, kad šlapimo nelaikymas trukdo susitikti su draugais ir bendrauti. Reikšmingų skirtumų tarp tirtų grupių nenustatėme.

Daugiau kaip pusė (53,3 proc.) tirtų moterų skyriuje apie santykius su partneriu nurodė, jog „Klausimas man netinka“. Tai rodo, kad pusė moterų neturi partnerio. Rezultatą siejame su vyresniu tirtosios grupės amžiumi. Iš likusių moterų (n=63) daugiau kaip pusė teigė, kad liga visiškai neįtakoja santykių su partneriu. 47,4 proc. respondenčių gyvena lytinį gyvenimą. Iš jų tik 17,2 proc. pažymėjo didelę šlapimo nelaikymo įtaką lytiniams santykiams.
Trečdalis moterų jaučia padidėjusį nervingumą dėl šlapimo nelaikymo, kiek daugiau (37,8 proc.) jaučiasi prislėgtos ligos. Beveik du trečdaliai (62 proc.) tirtų moterų pripažįsta, kad liga sukelia didesnį ar mažesnį nevisavertiškumo jausmą.
Net 80 proc. moterų nurodė turinčios miego sutrikimų. Nuolatiniu skundu šią problemą dažniau įvardijo moterys, ser-gančios mišriu šlapimo nelaikymu, nei įtampos šlapimo nelaikymu (18,5 ir 0,7 proc.) (p=0,076). 57 proc. respondenčių teigė esančios pavargusios nuo šios ligos.

Pusė įtampos šlapimo nelaikymu sergančių moterų nuolat nešioja įklotus. Dirglios šlapimo pūslės atveju – 1/3, o mišraus nelaikymo – kiek daugiau nei trečdalis (41,3 proc.) moterų.

30 (22,2 proc.) tirtų moterų nuolat kontroliuoja, kiek išgeria skysčių, daugiau kaip pusė – nuolat pergyvena, kad nebūtų blogo kvapo. Rezultatai parodė, kad sergančiosios dirgliosios šlapimo pūslės sindromu ar mišriu šlapimo nelaikymu labiau išgyvena dėl ligos nei sergančios įtampos šlapimo nelaikymu, nors statistinio reikšmingumo nustatyti nepavyko. 1/3 visų moterų teigė, kad visą laiką gėdinasi savo sveikatos sutrikimų.

Visų aptartų klausimyno skyrių rezultatai (balais) atskirose grupėse pateikiami 3 pav., duomenų statistinis įvertinimas – 2 lentelėje.

REZULTATŲ APTARIMAS

Literatūroje pavyko rasti aštuonių pavadinimų ligai specifinius klausimynus, tinkamus gyvenimo kokybei (sergančiųjų šlapimo nelaikymu) tirti (3 lentelė) [2]. Siekdami neiškraipyti autorių sugalvotų pavadinimų, lentelėje pateikiame ir pavadinimą originalo kalba.

King’s sveikatos klausimynas buvo sukurtas Karališkojo koledžo ligoninės Uroginekologijos departamente. Septyni bandomieji tyrimai atlikti klausimyno tinkamumui įvertinti [4]. Klausimyno patikimumas vertintas pagal Cronbach’s alfa koeficientą. Septynių skyrių koeficientas patenka tarp rekomenduojamų ribų (0,7-0,9) [5]. Mūsų pasirinkimą naudoti būtent šį klausimyną nulėmė keletas veiksnių. Pirma, klausimynas priklauso ligai (t.y. šlapimo nelaikymo) specifinių klausimynų grupei. Antra, klausimynas labai populiarus, dažnai naudojamas moksliniams tyrimams. Trečia, klausimynas išverstas į daugelį kalbų ir adaptuotas tam tikroms vietovėms. 2007 metų kovo mėnesį užregistruoti ir patvirtinti 43 vertimai [6]. Mums nereikėjo rūpintis klausimyno vertimu – tai atliko Mapi tyrimų institutas.

Manoma, kad apie 20 proc. suaugusių moterų jaučia tam tikrą diskomfortą

3 lentelė. Ligai specifiniai gyvenimo kokybės klausimynai dėl šlapimo nelaikymo [2]. Labai dažnai tiriama pacientų, kurie serga šlapimo nelaikymu, gyvenimo kokybė, nes ši patologija itin dažnai sukelia drovėjimosi, nepasitikėjimo savimi jausmą, žemina žmonių savigarbą. Teigiama, kad pagrindinis šlapimo nelaikymo gydymo tikslas – gyvenimo kokybės pagerinimas [7]. Daugeliu aspektų šlapimo nelaikymas yra neabejotinas veiksnys, turintis neigiamos įtakos žmonių sveikatos būklei, todėl labai svarbu tą įtaką išreikšti skaitmenine forma. Tuomet galima kokybiškiau tirti ir įvertinti gydymo veiksmingumą.

Įvairūs tyrimai atlikti vertinant pačių klausimynų kokybę, klausimynai lyginami tarpusavyje. 2006 m. Oh S-J ir Ku JH aprašė tyrimą, kuriame ištirtos 158 moterys, sergančios įtampos šlapimo nelaikymu [8]. Moterų amžius – 25-75 metai. Tyrėjai įvertino moterų gyvenimo kokybę pagal generinį“SF-36″ ir specifinį King’s sveikatos klausimyną. Remiantis pastarojo klausimyno duomenimis, labiausiai neigiamai šlapimo nelaikymas įtakojo moterų fizinį aktyvumą (balo vidurkis – 64,1±2,4) ir jausmus (52,5±2,3). Bendrąją sveikatos būklę tiriamosios įvertino 52,5±1,8 balo, o šlapimo pūslės sutrikimų įtaką gyvenimui – net 74,2±2,2 balo. Mažiausiai neigiamai liga įtakojo galimybes bendrauti su draugais bei moterų šeimyninį gyvenimą (32,4±2,5), miegą bei nuovargio jausmą dėl ligos (35,0±2,1) ir asmeninius santykius su partneriu (įskaitant ir lytinį gyvenimą) (36,0±2,7). Tačiau, palyginus tiriamosios grupės rezultatus su kontroline grupe, paaiškėjo, kad visų aštuonių skyrių balų skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,001). Tuo tarpu „SF-36“ klausimyno rezultatuose tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės reikšmingo skirtumo nerasta, išskyrus vienintelį skyrių – fizinio aktyvumo apribojimą (p=0,005). Tokie rezultatai rodo didelę ligai specifinių klausimynų vertę.

Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 145 moterys, taip pat turėjusios įtampos šlapimo nelaikymo problemų, įvertinus King’s sveikatos klausimyno rezultatus, nustatyta, kad šios patologijos atveju labiausiai ribojamas fizinis moterų aktyvumas ir kasdienė jų veikla (balų vidurkis – 54,5 (SN34,7) ir 55,9 (SN33,1). Mažiausiai nukenčia galimybės bendrauti su žmonėmis (22,2 (SN28,2) ir asmeniniai santykiai su partneriu (23,6 (SN31.8). Šio tyrimo metu nustatytas ir aukštas šlapinimosi sutrikimų įtakos gyvenimui balas – 72,0(SN29,8) [9].

Šio tyrimo metu tik skyriuje apie fizinio aktyvumo apribojimą nustatėme reikšmingą skirtumą tarp mišraus ir įtampos šlapimo nelaikymo grupių (3 pav.). Kiti rodikliai taip pat byloja apie didesnę neigiamą įtaką sveikatai esant mišriam šlapimo nelaikymui. Tačiau nedidelė kitų dviejų grupių imtis tikriausiai sąlygojo nepasiektą statistinį reikšmingumą. Mažiausiai liga įtakojo moterų asmeninius santykius su partneriu (grupėse – 8,3-23,3 balo). Tokį rezultatą neabejotinai lėmė tirtų moterų vyresnis amžius (pusė moterų neturi partnerio) ir vyresnio amžiaus vyrų tolerancija.
Reikšmingai didesnę šlapimo nelaikymo, esant dirgliajai šlapimo pūslei, neigiamą įtaką sveikatai nustatė Kelleher CJ su kolegomis [3]. Tuo tarpu Yip S-K ir kt. teigė, kad vidutiniai balai tarp atskirų šlapimo nelaikymo tipų yra panašūs, labiau neigiamai dirglioji šlapimo pūslė įtakoja moterų jausmus, asmeninius santykius, miegą bei energiją, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas [10]. Literatūroje vyrauja publikacijos, įrodančios didelę neigiamą šlapimo nelaikymo įtaką moterų sveikatai. Bidmead J ir kt. ištyrė 83 moteris ir nustatė, kad šlapimo nelaikymas labiausiai trikdo moterų kasdienę veiklą, fizinį aktyvumą ir emocinę būseną. Atlikus tyrimą po gydymo, rezultatai buvo reikšmingai geresni [11]. Moterų, sergančių įtampos šlapimo nelaikymu, gyvenimo kokybę prieš ir po gydymo tyrė Capelini MV ir kt. Statistiškai reikšmingas skirtumas pasirodė esąs visuose skyriuose, išskyrus bendrąją sveikatos būklę [12]. Abdel-Fattah M. ir kt. Jungtinėje Karalystėje ištyrė 187 moteris, sergančias šlapimo nelaikymu. Moterys nebuvo skirstytos į grupes pagal šlapimo nelaikymo tipus. Tyrėjai nustatė itin didelę ligos įtaką moterų gyvenimui (83,29 (SN20.93) balo), fiziniam aktyvumui (70,09 (SN26.34)) ir kasdienei veiklai (65,95 (SN27). Mažiausią įtaką liga turėjo galimybėms bendrauti su partneriu ir kitais žmonėmis, lankyti draugus (43,21 (SN32.36) [13].

Nustatyta, kad moterų, turinčių šlapimo nelaikymo problemų, gyvenimo koky-bė yra prastesnė nei sveikų (p<0,01), o sergančiųjų dirgliosios šlapimo pūslės sindromu ar mišriu šlapimo nelaikymu – prastesnė nei sergančiųjų įtampos šlapimo nelaikymu (p<0,05) [14]. Mūsų tyrimo rezultatai iš esmės panašūs su nurodytais literatūroje, tačiau dėl nedidelių imčių nepavyko įrodyti statistinio reikšmingumo.

IŠVADOS

  1. Šlapimo nelaikymu sergančios moterys blogiau vertina savo sveikatos būklę, palyginti su moterimis, neturinčiomis šios problemos.
  2. Daugiau kaip pusė tirtų moterų nurodė, kad šlapinimosi sutrikimai vidutiniškai ar labai įtakoja jų gyvenimą.
  3. Labiausiai šlapimo nelaikymas susijęs su moterų fizinio aktyvumo ir kasdienės veiklos apribojimais bei prastesne savijauta.
  4. Įtampos šlapimo nelaikymas mažiau susijęs su prastesne moterų gyvenimo kokybe nei dirgliosios pūslės sindromas ir mišrus šlapimo nelaikymas.

LITERATŪRA

  1. World Health Organisation. Definition of health from preamble to the constitution of the WHO basic documents. 28th ed. Geneva: WHO; 1978.
  2. Balmforth J, Cardozo L. Incontinence-Specific Questionnaires to Evaluate the Psychosocial Impact of Urinary Tract Disorders in Women. Timely Top Med Urol 2003;4:E7.
  3. Abrams P, Kelleher CJ, Kerr LA, Rogers RG. Overactive bladder significantly affects quality of life. Am J Manag Care 2000;6(ll Suppl): S580-90.
  4. Kelleher CJ, Cardozo LD, Khullar V, Salvatore S. A new questionnaire to assess the quality of life of urinary incontinent women. Br J Obstet Gynaecol 1997;104(12):1374-9.
  5. Reid FM, Smith AR, Dunn G. Which questionnaire? A psychometric evaluation of three patient-based outcome measures used to assess surgery for stress urinary incontinence. Neurourol Urodyn 2007; 26(1):123-8.
  6. King’s Health Questionnaire (KHQ). Available at:http://www.proqolid.org/instruments/king_ s_health_questionnaire_khq
  7. Stothers L. Reliability, validity, and gender differences in the quality of life index of the SEAPI-QMM incontinence classification system. Neurourol Urodyn 2004;23(3):223-8.
  8. Oh S-J, Ku JH. Does condition-specific quality of life correlate with generic health-related quality of life and objective incontinence severity in women with stress urinary incontinence? Neurourol Urodynam 2006;25(4):324-9.
  9. Bjelic-Radisic V, Dorfer M, Tamussino K, Greimel E. Psychometric properties and validation of the German-language King’s Health Questionnaire in women with stress urinary incontinence. Neurourol Urodyn 2005;24(1):63-8.
  10. Yip SK, Chan A, Pang S, Leung P, Tang C, Shek D, et al. The impact of urodynamic stress incontinence and detrusor overactivity on marital relationship and sexual function. Am J Obstet Gynecol 2003;188(5):1244-8.
  11. Bidmead J, Cardozo L, McLellan A, Khullar V, Kelleher C. A comparison of the objective and subjective outcomes of colposuspension for stress incontinence in women. BJOG 2001;108(4):408-13.
  12. Capelini MV, Riccetto CL, Dambros M, Tamanini JT, Herrmann V, Muller V. Pelvic floor exercises with biofeedback for stress urinary incontinence. Int Braz J Urol 2006;32(4):462-8.
  13. Abdel-Fattah M, Ramsay I, Barrington JW. A simple visual analogue scale to assess the quality of life in women with urinary incontinence. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol2007;133(1):86-9.
  14. Simeonova Z, Milsom I, Kullendorff AM, Molander U, Bengtson C. The prevalence of urinary incontinence and its influence on the quality of life in women from an urban Swedish population. Acta Obstet Gynecol Scand 1999;78(6):546-51.

Sonata Barilienė, Rūta Nadišauskienė, Rosita Aniulienė, Irena Nedzelskienė/ Kauno medicinos universteto Akušerijos ir ginekologijos klinika
Lietuvos akušerija ir ginekologija