Dirbant paauglių konsultavimo kabinete dažnai atsitinka taip, kad daugiau dėmesio pareikalauja ne dukra, o ją konsultuoti atvedusi mama. Neretai, mergaitei dar nespėjus papasakoti apie savo negalavimus bei problemas, mama įsiterpia su savo sveikatos bėdomis.

Gerai, jeigu, taktiškai nutraukus tokį pasisakymą ir pasiūlius kreiptis į moterų konsultaciją, moteris prityla. Tačiau būna, kai manoma: „Jeigu jau išsiruošiau pas daktarą, tai ir savo klausimu pasikalbėsiu“. Pasitaiko, kai garsiai mąstoma, jog ir vaistai, kurių skiriama dukrai, „tiks ir man, mano negalavimai panašūs“.

Vis dėlto paauglių iki 16 m. negalime konsultuoti be lydinčio asmens – vieno iš tėvų, senelių ar globėjo. Mes, gydytojai, ir nenorime, kad, konsultuojant vaikus, jie išeitų iš kabineto. Tačiau, jeigu dukras palydi ne mamos, o tėvai, jie dažniausiai palieka mus „teate a teate“.

Konsultuojant vaikus, labai dažnai reikia galvoti, kaip dar labiau nepagadinti vaikų ir tėvų santykių, ypač kai „aiškinamasi“ gydytojo kabinete. Atsitinka ir taip, kad konsultacijos metu kabinete lieka tik mamos, o dukros išbėga, arba prie kabineto durų susipyksta ir visai neateina. Geri mamų ir dukrų santykiai – dovana mergaitei ir, žinoma, visai šeimai. Ginekologas turėtų paklausti paauglius apie lytinius santykius, tačiau pirmiausia apie tai turi būti pasikalbėta šeimoje. Ir problemos sprendimo būdai turi būti pasirenkami šeimoje. Jei vaikui reikia apsilankyti pas gydytoją ginekologą, tėvai turi būti pasikalbėję su vaiku apie jo elgesį, sveikatą ir santykių saugumą, t.y. reikia būti apsisprendus, dėl kokios pagalbos kreipiamasi. Gydytojas, jei paauglė subrendusi, pasidomės, ar ji pradėjusi lytinį gyvenimą, ar jos elgesys saugus. Gerai, kai dėl to pačios mamos atveda dukras, bet tai – tik pavieniai atvejai. Jeigu dukra turi draugą, mama, apie saugius santykius negalėdama suteikti tiek informacijos, kiek gydytojas, iš tiesų pasielgia apdairiai, drauge su dukra išklausydama patarimus. Vis dėlto tokių mamų mažai. Konsultuojant neretai būna akivaizdu, kad vaikas neprisipažįsta dėl ankstyvų lytinių santykių. Tada ginekologinės ligos gydymo pretekstu, paaiškinus mamai apie medikamentinį spuoguotumo, gausių mėnesinių, pilvo skausmų ar kitų ginekologinių negalavimų gydymą, tenka skirti kontraceptikų.

Vis aktualesnė vadinamųjų pamestų vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį, problema. Tokias mergaites atlydi močiutės ir seneliai. O kiek tokių, kurioms reikia konsultacijos, neateina?

Laisvėjant pažiūroms į seksualumą, erotiškumą ir bendravimą, daugėja jaunų merginų ir vyresnio amžiaus vyrų porų. Jaunimo tarpusavio santykiams būdinga lytinių partnerių kaita. Dėl to – ir didelis lytiškai plintančių virusinių bei bakterinių infekcijų skaičius. Tikimybė užsikrėsti merginai, net ir po vienerių nesaugių lytinių santykių, yra didelė. Todėl patarimas merginoms labai paprastas: mylėkite vienintelį, nuo jo
vaikutį gimdykite…
…Trylikametę į skyrių siuntė gydytojas pediatras. Diagnozė – šlapimo takų infekcija ir šlapimo nelaikymas. Konsultavo ir urologas, įtarėme, kad šlapimo takuose yra svetimkūnis. Tiriant (taikyta narkozė) diagnozė pasitvirtino: makštyje radome jau apkalkėjusį kamštelį nuo dezodoranto. Kamštelį pašalinome, tarp šlapimo pūslės ir makšties radome susiformavusią fistulę – tai ir buvo šlapimo nelaikymo priežastis. Netrukus mergaitė išvyko – išsiprašė namo šventėms, nors gydymas nebuvo baigtas. Žinojome, kad mergaitė – iš asocialios šeimos. Tą kartą ji nebegrįžo, tačiau po metų vėl susitikome vaikų ligų skyriuje. Dėl besitęsiančio šlapimo nelaikymo ir šlapimo takų infekcijos iš pradžių ji pateko į pediatrijos skyrių, iš ten – pas mus. Atpažinau, kad tai ta pati mergaitė, kuriai prieš metus pašalinome svetimkūnį iš makšties (žinoma, pati mergaitė vengė apie tai kalbėti). Buvo atlikta urologinė operacija ir taip pašalinta šlapimo nelaikymo priežastis. Po operacijos mergina labai džiaugėsi, nes iki tol ilgai kentėjo tiek dėl šlapimo nelaikymo, tiek dėl bendraamžių patyčių.

Skaudžiausia matyti sužalotus dėl fizinės ar seksualinės prievartos vaikus.
Gydėme devynmetę mergaitę iš rajono globos namų. Prieš dvejus metus po patirtos seksualinės prievartos buvo dideli sužalojimai. Prireikė trijų sudėtingų operacijų; jos atliktos etapais, su kelių mėnesių pertraukomis.
Taip pat slogu dėl vaikų onkologinių ligų. Tai kiaušidžių navikai, kurių mūsų klinikoje per metus vidutiniškai būna vienas ar du. Tiesa, vienai tokių mano pacienčių jau 18 metų. Prieš dešimtį metų jai nustatytas piktybinis kiaušidžių navikas, atlikta sudėtinga operacija, skirti keli chemoterapijos kursai. Džiugu, kad šiuo metu jos gyvenimas toks pat, kaip ir sveikų bendraamžių.

Linksmos ir netikėtos situacijos akušerio-ginekologo darbe – retos. Kartais pasitaiko istorijų, tiesa, graudžių, kurias galima būtų pavadinti anekdotiškomis. …Nėščia moteris kreipėsi dėl vidurių užkietėjimo. Skyriau jai žvakučių. Kaip netrukus paaiškėjo, moteris neišgirdo ar neįsidėmėjo, kad tai vaistas, skirtas naudoti į išeinamąją angą. Kitą dieną, vizituodama palatoje, paklausiau, kaip moteris jaučiasi. Ji atsakė, kad labai blogai, „viskas sutino“. Pasikalbėjus tapo aišku, kad žvakutę ji įsidėjo ne į išeinamąją angą, o į makštį. Moteris pamanė, kad gydytojas ginekologas negalėtų skirti kitokių, ne ginekologijos srities, vaistų.

Pasakoja Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė-ginekologė dr. Ingrida Basevičienė
Gydymo menas