Medikamentinis šlapimo nelaikymo gydymas (spasmed) 2008-12-31

Šlapimo nelaikymas yra dažnas sutrikimas. Įvairaus laipsnio šlapimo nelaikymu skundžiasi net trečdalis darbingo amžiaus moterų. Vyrus ši negalia pažeidžia iki dešimties kartų rečiau. Ypatingą sergančiųjų šlapimo nelaikymu grupę sudaro slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų pacientai; daugiau nei pusė jų kenčia dėl šlapimo nelaikymo.

Šlapimo nelaikymas yra didžiulė žmogaus socialinė problema, galinti sukelti depresiją, menkavertiškumo pojūtį, visuomeninio gyvenimo baimę ir daugelį kitų psichologinių negalių. Šlapimo nelaikymas sutrikdo fizinę ir darbinę žmogaus veiklą. Finansinė šio sutrikimo našta žmogui taip pat yra nelengva – sauskelnėms ir įklotams kartais tenka išleisti reikšmingą mėnesinio uždarbio dalį. Žmonės dažnai gėdijasi apie šlapimo nelaikymą prasitarti net savo gydytojui. Dabar skubos šlapimo nelaikymą galima ne tik palengvinti, bet ir visiškai išgydyti, todėl labai svarbu, kad gydytojai aktyviai klaustų pacientų apie šį dažną sutrikimą.

Šlapimo nelaikymo priežastys ir tipai

Dažniausiai sutinkamos šlapimo nelaikymo priežastys yra šios: atrofiška šlaplės ir makšties gleivinė (moterims po menopauzės), padidėjusi vyrų priešinė liauka arba priešinės liaukos operacijos pasekmė, susilpnėję tarpvietės raumenys, tam tikrų vaistų (antihistamininių, anticholinerginių preparatų, kalcio kanalų blokatorių ir kt.) nepageidaujamas poveikis, daugkartiniai bei komplikuoti gimdymai, obstipacija, šlapimo takų infekcija, cukrinis diabetas ir daugelis kitų būklių. Pagal šlapimo nelaikymo pasireiškimo būdą išskiriami keli tipai.

įtampos šlapimo nelaikymas pasireiškia fizinio krūvio metu (kosint, juokiantis), kai epizodiškai padidėjantis intraabdominalinis slėgis padidina ir šlapimo pūslei tenkantį spaudimą. Dėl anatomijos ar hormonų pokyčių susilpnėję šlapimo pūslės raukas bei dubens diafragmos raumenys nebesulaiko šlapimo pūslėje.

Skubos šlapimo nelaikymas diagnozuojamas tuomet, kai noras šlapintis kyla esant nevisiškai prisipildžiusiai šlapimo pūslei. Šiam tipui priskiriamas ir hiperaktyvios šlapimo pūslės (HŠP). sindromas. Literatūros duomenimis, net iki šeštadalio suaugusiųjų ir apie trečdalis pagyvenusių žmonių serga šia liga. HŠP etiopatogenezės svarbiausiu veiksniu laikomas šlapimo pūslės raumenų jaudrumo ir pogleivio išskiriamų neuromediatorių (acetilcholino, ATF, glutamato ir kt.) disbalansas (1). Kliniškai HŠP pasireiškia staigiu sunkiai numaldomu poreikiu šlapintis, dažnu šlapini-musi (daugiau nei 12 kartų per dieną) ir nikturija (šlapinimasis dažniau nei 2 kartus per naktį). Dažnai dalis šlapimo nuteka dar žmogui nespėjus pasiekti tualeto. Toks šlapimo nelaikymo tipas šmaikščiai buvo pavadintas „rakto spynoje sindromu“, leidžiančiu numanyti, kur skubančiam į tualetą žmogui gali nutikti nelaimė.

Perpildymo šlapimo nelaikymas pasireiškia nuolatiniu šlapimo tekėjimu iš perpildytos šlapimo pūslės. Pastaroji dažniausiai perpildoma esant apatinių šlapimo takų obstrukcijai.

Funkcinis šlapimo nelaikymas diagnozuojamas tuomet, kai šlapimas nesulaikomas dėl fizinės ar psichinės negalios, neleidžiančios ligoniui laiku pasiekti tualeto.

Šlapimo nelaikymo gydymas

Šlapimo nelaikymas gali būti koreguojamas keičiant gyvensenos būdą, optimizuojant mitybos įpročius, atliekant specialias mankštas, skirtas šlapimo pūslės bei dubens diafragmos raumenims treniruoti. Deja, dažnai vien tokių minimalių priemonių nepakanka, todėl papildomai pasitelkiamas medikamentinis gydymas. Chirurginės intervencijos padeda kai kuriais atvejais, kai šlapimo nelaikymo nepavyksta koreguoti konservatyviomis priemonėmis.

Medikamentinis šlapimo nelaikymo gydymas

Medikamentinis gydymas veiksmingiausias vyraujant skubos šlapimo nelaikymo tipui. Dažniausiai šiam sutrikimui gydyti skiriama anticholinerginių preparatų. Jie yra acetilcholino antagonistai, todėl blokuoja šio neuromediatoriaus, nulemiančio šlapimo pūslės susitraukimus, veiklą. Visi anticholinerginiai preparatai (oksibutininas, tolterodinas, trospio chloridas, darifenacinas, solifenacinas) veikia ne tik šlapimo pūslės, bet ir kitų organų sistemų muskarininius lygiųjų raumenų receptorius, todėl daliai pacientų pasireiškia burnos, akių džiūvimas, neryškus matymas, galvos skausmai, obstipacijos. Literatūros duomenimis, anticholinerginius preparatus gerai toleruoja iki 80 proc. pacientų. Dalis vaistų sukeltų nepageidaujamų poveikių gali būti nesunkiai kompensuojami -šviesią dieną nešiojami saulės akiniai sumažins akių dirginimą, kramtomoji guma užtikrins gausesnę seilių liaukų sekreciją, šiltesniu metų laiku derėtų vengti kūno perkaitimo, gausesnis skaidulinis maistas neleis užkietėti viduriams.

Vienas iš anticholinerginių vaistų-ketvirtinis notropanolio amonio darinys trospio chloridas (Spasmed) – užima tam tikrą vietą šlapimo nelaikymui gydyti skirtų vaistų gretose. Trospio chloridas pasižymi didesniu afinitetu muskarininiams M, ir M, receptoriams (afiniteto konstanta pKi = 9,2 ir 9,3 atitinkamai M 7 ir M, receptoriams; pagal Ikeda ir kt., 2002), palyginti su kitais anticholinerginiais preparatais, skirtais hiperaktyviai šlapimo pūslei gydyti.

Dauguma klinikinių tyrimų rodo, kad trospio chloridas veiksmingai mažina HŠP simptomus. Dviejų didelių multicentrinių tyrimų (atsitiktinių imčių dvigubai akli placebu kontroliuojami tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1100 pacientų) metu nustatyta, kad 20 mg 2 k./d. trospio chlorido per dvylika savaičių reikšmingai sumažino šlapinimosi dažnį, skubos šlapimo nelaikymo epizodų skaičių, padidino šlapinimosi metu išskiriamo šlapimo kiekį, pagerino gyvenimo kokybę; teigiamas vaisto poveikis pasireiškė jau pirmąją vaisto vartojimo savaitę (2,3).

Trospio chloridas yra hidrofilinis vaistas, todėl nepereina hematoencefalinio barjero ir nepasižymi centriniu anticholinerginiu poveikiu. Diefenbach ir kt. atlikto atsitiktinių imčių dvigubai aklo placebu kontroliuojamo tyrimo duomenimis, skirtingai nuo kitų anticholinerginiu preparatų, trospio chloridas neturėjo neigiamo poveikio nei pacientų miego struktūrai, nei kognityvinėms funkcijoms (2). Herberg ir Fusgen ištyrė anticholinerginiu vaistų poveikį žmogaus orientacijai, koncentracijai, dėmesingumui, motorinei koordinacijai ir nustatė, kad trospio chloridas mažiausiai neigiamai paveikė pacientų dėmesingumą (4). Derėtų atkreipti dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai skundžiasi sumažėjusią dėmesio koncentracija, taigi trospio chloridas suteikia galimybę spręsti šlapimo nelaikymo problemą, nesukeliant rizikos pabloginti paciento kognityvines funkcijas.

Antroji ypatinga trospio chlorido savybė susijusi su šio vaisto apykaita organizme. Trospio chloridas yra vienintelis anticholinerginis vaistas, kurio metabolizme nedalyvauja citochromo 450 sistema. Tai aktualu gydant vyresnio amžiaus pacientus, kurie nuo įvairių terapinių ligų neretai vartoja keleto citochromo 450 sistemos metabolizuojamų vaistų: ketokonazolio, fluoksetino, amiodarono, ciprofloksacino, gliukokortikoidų eritromicino ir daugelį kitų (5). Trospio chlorido didesnė dalis iš organizmo pasišalina nepakitusi pro inkstus, likusi vaisto dalis metabolizuojama kepenyse, dalyvaujant fermentams esterazėms. Todėl trospio chloridas pasižymi mažesne nepageidaujama vaistų tarpusavio sąveikos rizika (6)

Apibendrinimas

Šlapimo nelaikymas vargina nemažai vyresnio amžiaus pacientų. Pirmiausia nukenčia jų gyvenimo kokybė, o negydant galimos ir kitos komplikacijos. Reikėtų atminti, kad net 8 iš 10 šlapimo nelaikymu sergančiųjų galima pagydyti.

Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę, gali paskirti tinkamiausią medikamentinį gydymą. Medikamentinis gydymas efektyviausias sergantiesiems skubos šlapimo nelaikymu. Ketvirtinis anticholinerginio poveikio vaistas trospio chloridas (Spasmed), vartojamas po 15 mg 2-3 k./d. (paros dozė – 45 mg), veiksmingumu nenusileidžia kitiems šios grupės vaistams ir pasižymi keletu išskirtinių savybių – itin maža nepageidaujamos vaistų sąveikos rizika, nepereina hematoencefalinio barjero bei nepablogina CNS funkcijų. Šios savybės leidžia plačiau vartoti trospio chloridą vyresnio amžiaus pacientams, varginamiems skubos šlapimo nelaikymo, gydyti.

Literatūra

  1. Christopher Chappie and Anand Patel. Botulinum Toxin—New Mechanisms. New Therapeutic Directions? European Urology, Volume 49. Issue 4, April 2(106, Pages 606-61)8.
  2. Zinner N, Gittelman M, Harris R, Susset J, Kane-los A. Aucrbach S. Trospium chloride improves overactive bladder symptoms: a multiccntcr pase 111 trial. Journal of Urology. 2004 Jim; 17 1(6 Pt l):2311 5.
  3. Rudy D. Cline K, Harris R. Goldberg K. Dmochowski R. Multiccntcr phase III trial studying trospium chloride in patients with overactive bladder. 2006-02, Urology.,
  4. 67(2):275-80.
  5. Diefenbach K, AroldG, Wollny A, Schwantes U, Hasel-mann J, Roots I. Effects on sleep of anticholinergies used for overactive bladder treatment in healthy volunteers aged > or = 50 years. BJU Int. 2005;95:346-349. Hcrberg KW. Fusgen I. Effect of trospium chloride. oxybutynin—HC1, and propivcrine-HCl on traffic related performance with respect of safety. Geriatric Forschung. 1997;7:77.
  6. http://www.fda.gov/cder/drug/drtiglnteractions (U.S. Food and Drug Administration). Peržiūrėta 2008 02 18.