Aldona su vyru Karoliu gyvena kartu jau 33 m. Karolis jau šešerius metus serga Alzheimerio liga. Pora kartu užaugino sūnų, kuris jau savarankiškas ir gyveno užsienyje. Abu visada buvo dideli teatro mylėtojai, ne viena premjera neprabėgo pro šalį, jiems nedalyvaujant. Aldona su savo vyru Karoliu visada kartu, visada išvien: darbe, sode, draugų būryje.
Liga atsėlino nepastebimai. Moteris pastebėjo, kad josios vyras tampa neatidus, pamiršta kasdieninius darbus, iš spaudos kiosko grįžta taip nieko ir nenupirkęs, arba su ta pačia spauda iš skirtingų spaudos kioskų. Taip ir prasidėjo: ligoninės, ligos paieškos, sutuoktinio globa.
Slauga pasiglemžia beveik visą laisvą žmonos laiką. Josios vyras „sauskelninis”, dar lovos priežiūra, kad ji išliktų sausa, kasdieninis sutuoktinio higieninis ritualas, maitinimas ir t.t. Taip ir sukasi Aldona kasdieninių, sunkių darbų maratone.
Pripratinti sutuoktinį prie sauskelnių buvo sunkus ir alinantis darbas, trukęs ne vienerius metus. Jis ir plėšė sauskelnės, ir neleido jų uždėti naudodamas jėgą, sunku buvo jas tinkamai pradžioje parinkti, kad ir lova sausa, ir sutuoktinis ne šlapias būtų. Aldonai tikras stebuklas tapo sauskelnės-kelnaitės. Naudojant įprastines sauskelnes vyrui buvo nepatogu jomis naudotis vaikščiojant lauke ar būnant sode, nes jos čežėjo. Be to, vasarą prasidėjo problemos su oda: prasidėjo odos iššutimai ir paraudimai. Sauskelnes-kelnaites moteris atrado, apsilankiusi „Inkocentre“, kur konsultantė parodė, kokios tai sauskelnės, kaip patogu jas naudoti vaikštant. Dabar Karolis tokias ir naudoja, jos praktiškai niekuo nesiskiria nuo paprastų apatinių kelnaičių, tik turi sugeriamąjį sluoksnį, be to pavyko lengvai įtikinti vyrą, kad tai ne „sauskelnė“, o tik patobulinta „apatinė kelnaitė“.
„Sauskelnės-kelnaitės dabar mūsų nuolatinės palydovės, vyras jau negali pats sukontroliuoti nei šlapinimosi, nei tuštinimosi. Gal tik vasarą būnant sode man ima atrodyti, kad Karolis yra sveikas - jis ir pats pasišlapina, jau ne į sauskelnę, bet…vėl Vilnius, vėl butas, vėl bėda…“
Karolis negauna kompensuojamų sauskelnių, pagal jo ligą nepriklauso, o jų įsigyjimas sudaro labai didelę sutuoktinių pajamų dalį. Nepaisydama to Aldona džiaugiasi, kad vyras ne viską užmiršta: „Bet kai pagalvoji, viskas yra užgyvenama. Man smagu tik kai Karolis mane atpažįsta, prisimena, kad aš jo žmona, prisimena lankytus spektaklius, lankytas vietas.“