Gyvenimas su šlapimo nelaikymu. Konferenciją prisiminus. 2014-10-09

Rugsėjo 24 d. Inkocentras sukvietė šeimos gydytojus, gydytojus ginekologus ir kitų specialybių medikus į konferenciją „Gyvenimas su šlapimo nelaikymu. Kokybė, kasdienybė bei iššūkiai“. Pasak Inkocentro vadovės Jurgos Misevičienės, išdalintų sertifikatų skaičius parodė, jog medikams ši tema įdomi.

„Iš jų klausimų galima buvo nesunkiai suprasti, kokius klausimus jie dažniausiai girdi iš savo pacientų. Vaikų šlapimo nelaikymas labai sudomino šeimos gydytojus, gydytojai ginekologai pateikė klausimų apie gydymą kalbėjusiems medikams. Apibendrinant galiu pasakyti, kad kiekvienas atvykęs ir sudalyvavęs išėjo išgirdęs išsamius atsakymus“, – sako J. Misevičienė.

Smūgis gyvenimo kokybei

Konferencijos metu kalbėjusi Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė atkreipė susirinkusiųjų medikų dėmesį į šlapimo nelaikymo pasekmes žmogaus gyvenimo kokybei. „Kitą pavasarį mes švęsime savo veiklos dešimtmetį. Kasdien bendraujame su žmonėmis, turinčiais šlapimo nelaikymą. Iš jų girdime daug ir nelengvų klausimų. Nevalingas šlapimo ištekėjimas gali būti dėl fiziologinių, farmakologinių, patologinių ar psichologinių veiksnių. Žmogui visuomet pirmiausiai kyla klausimas – kodėl? Vėliau daugelis susiduria su socialinėmis problemomis, jie užsidaro namuose. Vienokie klausimai kyla moterims, kitokie vyrams, dar kiti tiems, kurie slaugo asmenis, nelaikančius šlapimo. Šlapimo nelaikantys ir dirbantys vyrai susiduria su sunkumais tualetuose, kai reikia pasikeisti šlapimą sugeriantį gaminį, o nėra kur pasikabinti kostiumo kelnių. Pagimdžiusi moteris, kuriai pasireiškia šlapimo nelaikymas judesių, padėties keitimo metu, ima bijoti kelti vaiką, nes išteka šlapimas. Ir vyrams, ir moterims iškyla daug nemalonių situacijų lytinių santykių metu. Slaugantys asmenys kalba apie savo globotinių psichologines problemas – jiems nepatinka, jei kažkas keičia jiems sauskelnes, jie nenori, kad kiti matytų, jog jie nešioja šlapimą sugeriančius gaminius. Situacijos įvairios, o jausmų, gadinančių gyvenimo kokybę yra galybė ir jie panašūs“, – sako J. Misevičienė.

Specialistė prisiminė jų centre apsilankiusius kelis žmones, kurie išeina į lauką tik gerai numatę visą maršrutą, pakeliui esančius tualetus ir įvertinę, kada tame maršrute jie užsinorės į tualetą.

„Vis prisimenu vieną mūsų išleistos knygos „Gyvenimas su inkontinencija“ pasakojimą. Jauna moteris rašo apie savo eilinę dieną ir kokie sunkumai jai iškyla. Ji negali gerti vyno, valgyti aštresnio maisto, lytiniai santykiai negali būti spontaniški. Jai dar tik trisdešimt ir jai teks visą likusį gyvenimą galvoti apie šiuos suvaržymus, nes jei ji išgers taurę vyno, gali pamiršti apie lytinius santykius. Šlapimo nelaikymas atėmė iš jos įprastą įprastos moters gyvenimą su jame esančiais mažais džiaugsmais, jai liko tik daugybė rūpesčių. Ir daug gėdos jausmo bei suvaržymų. Manau, būtent apie tai turi galvoti įvairių sričių specialistai, kai pas juos konsultuojasi žmogus, turintis šlapimo nelaikymą. Apie to žmogaus gyvenimo kokybę ir kaip tą kokybę nors iš dalies jam galima būtų padėti susigrąžinti“, – kalba Inkocentro vadovė.

Vaikų šlapimo nelaikymas

VU MF Vaikų ligų klinikos, VUSK Vaikų ligoninės vaikų nefrologė, doc. Rimantė Čerkauskienė pabrėžia, jog net  40 proc. vizitų pas vaikų nefrologą ar urologą susiję su šlapinimosi sutrikimais. Šlapinimosi sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su tuštinimosi sutrikimais. „Artimiausiu metu ruošiamės daryti konferenciją, kurioje kelsime klausimą apie greitai pasiekiamų tualetų mokyklose įrengimą. Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimų turintys vaikai gėdijasi eiti į mokyklą, jie bijo patirti viešas nesėkmes“, – sako medikė.

Docentė labai kritikuoja šiuolaikinių paauglių madą gerti kavą. „Suprantu, kad taip jie bendrauja, kad tai yra madinga, tačiau kava labai dirgina šlapimo pūslę. Ir jeigu dar yra kažkoks sutrikimas, kavos gėrimas gali pabloginti situaciją. Taip pat reikėtų vengti apelsinų sulčių“, – pataria gydytoja nefrologė.

Doc. R. Čerkauskienė sako, jog vaikų šlapimo nelaikymo gydyme nemažą dalį užima psichoterapija ir grįžtamojo ryšio terapija. „Reikia mokyti vaikus gilaus kvėpavimo, tarpvietės raumenų atpalaidavimo pratimų, reikia sudaryti individualų šlapinimo grafiką, dažno ėjimo į tualetą šlapintis motyvacija. Vaikai dažnai pykstasi su mamomis, nes jos nuolat varo juos į tualetą. Yra tokie sutrikimai, kuomet reikia išmokti eiti reguliariai į tualetą. Tuo tikslu siūlome vesti dienynus. Dienoraščio vedimas patinka tėvams, nes jie tuomet jaučiasi kažkuo prisidedantys prie vaikų geresnės savijautos. Daugeliu atveju bejėgiškumas apima ne tik vaikus, bet ir jų tėvus“, – sako gydytoja.

Specialistė kolegas paragino kalbėtis su tėvais apie staiga atsiradusius šlapimo nelaikymus. „Reikia aiškiai ir suprantamai pasakyti tėvams, jog nereikia į tokius dalykus numoti ranka, neva praeis. Man teko šešerių metų mergytei diagnozuoti inkstų vėžį, nes staiga jai prasidėjo naktinė enurezė, gerai, kad pastebėjom laiku ir viskas baigėsi gerai. Šeimos gydytojų užduotis išaiškinti, jog nereikėtų mamoms galvoti, kad šlapinimosi sutrikimai gali būti susiję su aplinkos veiksniais, pavyzdžiui, močiutės mirtimi ar susipykimu su drauge mokykloje. Tai ne priežastis, tai jau pasekmė“, – atkreipė dėmesį doc. R. Čerkauskienė.

Medikė pati nemažai veikia ir kitus specialistus ragina prisidėti prie kovos už vaikų gyvenimo kokybę. „Vaikams dažniau pasireiškia elgesio, emocijų sutrikimų, kamuoja mažesnės savigarbos jausmas, juos dažniau apima nerimo būsena. Sutrinka tų šeimų normalus gyvenimas. Nukenčia vaikų individualumas, jie liūdni, paniurę. Ir mes auginam tokių komplikuotų jausmų asmenybę… Šie sutrikimai yra enurezės pasekmė, o ne priežastis. Kai vaikai ima geriau jaustis, tokie emocijų pasireiškimai išnyksta. Tikrai turime nemažai problemų su kai kuriais medikamentais, kurių pagalba kontroliuojame naktinę enurezę. Vaistų išrašymo taisyklės ir apribojimai neleidžia kalbėti apie galutinį ir pilną vaiko pasveikimą. Gydytojai gudrauja, išrašinėja didesnes dozes, tėvai taupo tokiems atvejams kaip stovyklos ar tolimesnės išvykos. Kovokite kartu už mūsų vaikų, turinčių šlapimo nelaikymą, gyvenimo kokybę“, – ragino medikė.

Dubens raumenų stiprinimas

Daug dėmesio ir nustebimo šūksnių „o mes nežinojome!“ sulaukė dr. Brigitos Zachovajevienės iš LSMU MA Sporto instituto pranešimas. „Garsieji dubens dugno raumenys yra kaip hamakas, kuris iškloja apatinę dubens apačią. Tai, kad dubens dugno raumenys susiję tik su šlapimo nelaikymu yra labai senas įsitikinimas. Dubens dugno raumenų funkcijos yra kelios – šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolė, šie raumenys įtraukti į liemens raumenų vadinamąją dėžę bei seksualinė funkcija. Yra ir papildomos dubens dugno raumenų funkcijos, viena iš jų – stuburo stabilizacijos mechanizmas. Būtent dubens dugno raumenynas sudaro pagrindą visai taisyklingai laikysenai formuotis. Remiantis moksliniais tyrimais ir anatominėmis žiniomis, tie asmenys, kurie turėjo stuburgalio traumą, jie visi turės šlapimo nelaikymo epizodus. Dubens dugno raumenys prasideda prie apatinių stuburgalio segmentų, mūsų traumatologai neretai nekreipia dėmesio ir nekomentuoja galimų pasekmių, drąsiai galiu teigti, kad vėliau susiformuoja raumenų hipotonuso arba hipertonuso sąlygos. O tai lemia greitą ar lėtą raumens susitraukimo reakciją. Naujausi duomenys rodo, kad dubens dugno raumenynas tiesiogiai susijęs ir su kvėpavimo diafragma“, – savo pranešime dubens dugno raumenų svarbą vardijo specialistė.

Kitokį, labiau išsamesnį požiūrį į dubens dugno raumenis pateikusi specialistė pabrėžė, jog dubens dugno raumenų tonusas gali būti susijęs su stuburo ar su kaulų skausmais. „Visi dubens dugno raumenys prasideda ir baigiasi prie dubens kaulo jungčių ir tokiu būdu jų tonusas lemia pačių dubens dugno kaulų padėtį. O tai toliau lemia juosmens, kryžkaulio ir aukščiau esančių stuburo slankstelių išsidėstymą“, – kalbėjo dr. B. Zachovajevienė.

Pasak lektorės, šių raumenų tonusas lemia ne tik laikyseną, šlapimo nelaikymo pasireiškimą, bet ir sėkmingą ar nesėkmingą seksualinį gyvenimą. Mokslinį darbą apie vyrų šlapimo nelaikymo pasireiškimą po radikalių prostatektomijų parengusi dr. B. Zachovajevienė atkreipė dėmesį, jog raumenų sutraukimas nėra jau toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Vis atsiranda komentarų, kad Kėgelio pratimai neveikia. Tiesa ta, kad daugelis moterų nemoka ar nesuvokia dubens dugno raumenų sutraukimo mechanizmo“, – konferencijoje kalbėjo dr. B. Zachovajevienė.